Sportuoti, kaip ir mokytis, niekada nevėlu. Tačiau sporto gydytojas M. Ambraška pataria sveikus įpročius išsiugdyti kuo anksčiau, pabrėždamas, kad jaunystėje galima užsitikrinti geresnę startinę poziciją ilgalaikės sveikatos atžvilgiu.
Gydytojas išskyrė maksimalaus deguonies suvartojimo (VO2 max) rodiklį, kuris parodo žmogaus aerobinį pajėgumą. „Mes pagal šitą rodiklį galime paskaičiuoti, kada jums jau bus sunku nueiti iki parduotuvės ir grįžti su krepšiais arba užlipti į antrą namo aukštą“, – paaiškino M. Ambraška, pridurdamas, kad nors šie rodikliai iš dalies yra paveldėti, jaunystėje juos galima stipriai pagerinti. „Kodėl to nepadaryti?“, – retoriškai klausė sporto gydytojas.
M. Ambraška akcentavo, kad judesys reikalingas ne tik jauniems ir sveikiems žmonėms. Fizinis aktyvumas yra ypač svarbus ir norint atsigauti po sunkios ligos ar traumos.
„Net ir po infarkto reikia stotis, judėti. Net jei jūsų kraujagyslės yra aklinai užsikimšusios, jums reikia treniruotis ir tikėtis, kad šio veiksmo pasekoje atsiras papildoma kraujotaka. Tikslas yra, kad kūnas pats susitvarkytų. Fizinis krūvis ir kardiologinėje, ir ortopedinėje reabilitacijoje yra vienas iš esminių dalykų. Nesu klebonas – neturiu ryšių ten aukštai ir nežinau, koks buvo planas, bet esame prisitaikę judėti. Jeigu mes tuo nesinaudojame, tą dovaną ir prarandame“, – sakė M. Ambraška.
Sportas miego sąskaita – žalinga klaida
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pataria būti fiziškai aktyviems bent 30 minučių kasdien. Visgi medikai pataria ieškoti balanso tarp aktyvumo ir poilsio. „Žinau nemažai žmonių, kurie miego sąskaita ryte keliasi pabėgioti, nes nori sveikatintis. Ko gero, tai nėra geras planas, nes aukojantys miegą vardan fizinio krūvio, padaro klaidą“, – įspėjo M. Ambraška.
Gydytojas pabrėžė, kad aktyviai sportuojant būtina nepamiršti ir poilsio.
Jeigu organizmas nepailsi, neverta tikėtis, kad pagerės žmogaus fizinis pajėgumas.
Kyla klausimas, kada geriausia sportuoti – ryte ar vakare? „Gali būti skirtingai, bet dauguma fizine veikla efektyviausiai gali užsiimti popietės metu, kai dar būname prisivalgę ir virškiname pietūs“, – sakė M. Ambraška, pridurdamas, kad dėl darbinio grafiko tai įmanoma tik retam. Todėl geriausia sportuoti mums patogiu paros metu, tačiau mankštos atidėlioti nakčiai jis nepataria.
„Vėlyvas sportavimas nėra gerai. Jeigu atletas baigia treniruotę 8–9 val. vakaro, tai dar reikia spėti pavalgyti, o po maisto turėtų būti bent 3 valandos iki miego. Skaičiuokime, kada žmogui reikėtų atsigulti“, – paaiškino M. Ambraška. „Žiūrint iš šitos perspektyvos turbūt saugiau treniruotis yra ryte. Bus mažesnis energijos užtaisas, bet sulaukus vakaro, tikėtina, būsite labiau pavargę, norėsite miego“, – pridūrė sporto gydytojas.
Ar bėgimas kenkia sąnariams? Svarbiausia – technika
Dažnai gydytojai ortopedai įspėja, jog dėl bėgiojimo dyla sąnariai, tad galiausiai žmogui gali prireikti operacijos. Tačiau M. Ambraška pabrėžė, kad judesys – sveikata, bet svarbi yra taisyklinga technika.
„Pritūpimas yra puikus pratimas, bet su juo puikiausiai galima ir nugarą sugadinti. Jei nemokame pritūpti, gal pradžioje pusmetį pasimokykime pritūpti ir tik tada svorius kelti“, – paaiškino sporto gydytojas. Tas pats galioja ir pastaraisiais metais Lietuvoje išpopuliarėjusiam bėgimui.
Gydytojas pastebėjo, kad šiuolaikinė avalynė stipriai pagelbėja, leidžianti net pradedantiesiems bėgikams įveikti didelius atstumus. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl žmonės patiria daugiau traumų, nes technologijos kompensuoja taisyklingos technikos trūkumą. „Su bėgimu panašiai. Taip, saugesnis yra ėjimas. Bet jei turite ūpo, sąlygas tobulėti ir gerinti bėgimo techniką, atlikta puikių tyrimų, kai žiūrėta į sąnarių kremzlės pakitimus kasdien nubėgant maratoną. Nepastebėta jokių dramatiškų pokyčių“, – taisyklingos technikos svarbą pabrėžė M. Ambraška.
Pasak gydytojo, stačia galva nerti į bėgimo pasaulį neverta. Jei judate mažai, į naudą būtų pradėti dažniau vaikščioti, o jei to neužtenka, palaipsniui pereiti prie bėgimo.
Palengvins nugaros skausmus: rinkitės nelygų paviršių
M. Ambraška nepatarė bėgioti asfaltuotais keliais. Pasak jo, daugiau naudos bus pasirinkus nelygų paviršių, išskyrus tuos atvejus, kai žmogus nėra užtikrintas dėl savo pusiausvyros, turi sąnarių ar kaulų išnirimų istoriją.
„Bėgant nelygiu paviršiumi kiekvienas judesys gali būti šiek tiek kitoks. Vadinasi, galime truputį labiau apkrauti vienas sritis, o po to – kitas. Lyg ir sveikiau, nes taip nekartojame identiško judesio. Pavyzdžiui, bėgtakis yra vienas iš blogesnių variantų: pastovus greitis, lygus paviršius ir visi judesiai yra labai panašūs“, – paaiškino sporto gydytojas.
Analogiškas patarimas galioja ir ėjimui: verčiau rinktis miško takelius, o ne kietas ir lygias miesto gatves. „Einant lygiu paviršiumi galima susikaustyti ir nedaryti rankų judesių, mostų. Ant nelygaus paviršiaus atsiranda fiziologiškesni judesiai, o jei dar ant nugaros turite kuprinę, atsiranda išcentrinė jėga. Reiškia, kad net už mūsų laikyseną atsakingi raumenys tai įsitempia, tai atsipalaiduoja. Mūsų raumenims tas daug labiau patinka nei būti vienoje įtampoje“, – pastebėjo M. Ambraška.
Vaikščiojimas – vienas iš nugaros skausmų profilaktikos, net ir gydymo įrankių. Gydytojas pabrėžė, kad vien tik vaikščiojimu nugaros problemų neišspręsite, tačiau tai gali būti efektyvus papildomas įrankis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.