Apie saulės žalą ir būtinybę saugotis kalbama nuolat, tačiau ar žinome, kam ši apsauga būtiniausia? Gydytoja dermatovenerologė prof. Matilda Bylaitė-Bučinskienė atkreipia dėmesį, kad kai kurių žmonių oda yra ypač jautri saulės spinduliams ir jiems gresia didesnė nudegimų rizika.
„Didesnę riziką turi žmonės, kurių oda natūraliai šviesesnė, taip pat strazdanoti, rausvaplaukiai, mėlynakiai, saulėje greitai nudegantys asmenys. Jie turėtų ypatingai saugotis“, – įspėja profesorė.
M. Bylaitė-Bučinskienė paaiškina, kad natūralus žmogaus gymis susijęs su nudegimų ir jų sukelto odos vėžio rizika. Jei oda šviesi, joje mažai melanino – pigmento, kuris atlieka esminę apsauginę funkciją nuo ultravioletinių (UV) spindulių. „Jei oda turi mažiau melanino, saulės UV spinduliai veikia odą žalojančiai, nes jų niekas nesulaiko. Kuo žmogus turi rudesnę odą, tuo UV spinduliai sunkiau prasiskverbia, nes melaninas juos blokuoja“, – pasakoja profesorė.
Saugumo rekomendacijos – privalomos visiems
Vis dėlto, svarbu pabrėžti, kad tamsesnio gymio odą turinčių žmonių odai saulė taip pat kenkia. Bendrų saugumo rekomendacijų turėtų laikytis visi, nepriklausomai nuo odos tipo. Kai lauke spigina saulė ir aukštai pakyla termometrų stulpeliai, būtina gerti daugiau skysčių, rinktis aprangą, kuri pridengia kuo daugiau kūno, nepamiršti galvos apdangalo ir akinių nuo saulės.
Prof. M. Bylaitė-Bučinskienė pataria nepridengtas kūno vietas patepti kremu nuo saulės. Veidui, nosiai, sprandui, skalpui ir plaštakoms reikėtų rinktis SPF 50+ filtrą, o likusiems odos plotams pakanka ir SPF 30.
Odos vėžys: atsakomybė ir soliariumų pavojus
„Odos vėžys dažnai atsiranda dėl mūsų netinkamos elgsenos saulėje“, – konstatuoja M. Bylaitė-Bučinskienė. Gydytoja pataria lietuviams išsiugdyti atsakomybės už savo sveikatą jausmą. Mūsų įpročiai ir elgesys gali turėti lemiamos reikšmės ligų išsivystymui, todėl turime rūpintis savimi.
„Užsienyje žmonės tą geriau supranta. Mes, matyt, dar turime tą paveldą, kad kažkas kitas turi mumis pasirūpinti. Matosi, kad jaunimas ima rūpintis mityba, daugiau sportuoja, supranta rūkymo ir alkoholio žalą“, – teigia profesorė.
Ypač didelę riziką odos sveikatai kelia soliariumai. „Jeigu soliariume apsilankai apie 20 kartų per metus, iki 75 proc. padidėja rizika susirgti tiek odos, tiek akių dugno melanoma. Tai – ne juokas. Ne be priežasties Australijoje soliariumai yra uždrausti“, – akcentuoja M. Bylaitė-Bučinskienė.
Saikingas buvimas saulėje ir vitamino D pusiausvyra
Profesorė pripažįsta, kad noras pasilepinti saulės spinduliais yra puikiai suprantamas, daugelis žino, kad saulė skatina vitamino D gamybą. O jo stinga beveik kiekvienam Lietuvos gyventojui. „Taip, saulės Lietuvoje trūksta, mums ji reikalinga, nes nuo jos priklauso žmogaus nuotaika ir darbingumas. Pavasarį, kai saulė pašviečia, nežiūrint to, kad dar šalta, visi daugiau šypsosi, mažiau skundžiasi, nors kasdienės problemos niekur nedingo“, – pastebi M. Bylaitė-Bučinskienė.
Tačiau nevalia prarasti saiko jausmo. Pakanka vos 10 minučių pabūti saulėje, o tada geriau ieškoti pavėsio. Tiesa, kai saulė aktyviausia – tarp 11 ir 16 valandos – reikėtų apskritai vengti tiesioginių jos spindulių.
Kam gresia didesnė odos vėžio rizika?
Didesnę riziką susirgti odos vėžiu turi vyresni nei 50 metų amžiaus žmonės, taip pat tie, kurių šeimos nariai sirgo melanoma ar kitų formų odos vėžiais. Ligos pavojus išauga ir tuomet, jei žmogus turi daug apgamų: 50 arba daugiau, vadinasi, reikia būti budresniam. Vos 2–3 stipresni nudegimai saulėje jau padidina tikimybę susirgti melanoma.
Odos vėžiu dažniau serga žmonės, kurie lankosi soliariumuose, o vasarą mėgsta „skrudintis“ odą paplūdimyje, taip pat tie, kurie daug laiko praleidžia saulėje: lauke dirbantys ar laisvalaikį gamtoje mėgstantys asmenys.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.