Aspirinas ilgą laiką buvo laikomas beveik panacėja, ypač kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją. Daugelis senjorų jį vartojo kasdien, siekdami apsisaugoti nuo širdies priepuolių ar insultų. Tačiau medicinos pasaulis pamažu keičia savo požiūrį į šį vaistą, atskleisdamas naujas, iki šiol ne visada žinomas rizikas.
Kodėl gydytojai keičia požiūrį į aspiriną?
Pastaraisiais metais medikai vis atsargiau vertina aspirino skyrimą senjorams. Tyrimai atskleidė, kad kasdienis aspirino vartojimas, skirtas pirminės širdies priepuolio ar insulto prevencijai, kelia didelę kraujavimo riziką. Šis pavojus neretai nusveria galimą naudą, todėl aspirinas vis rečiau skiriamas tiems, kurie dar nėra patyrę širdies ir kraujagyslių ligų epizodų.
Vis dėlto, asmenims, jau patyrusiems širdies priepuolį ar insultą, aspirinas dažnai išlieka svarbia antrinės prevencijos priemone, siekiant išvengti pasikartojančių ligos atvejų.
Naujausių studijų atradimai: aspirinas ir mažakraujystė
Mokslininkai nuolat ieško naujų vaistų poveikio organizmui aspektų. Naujausias, žurnale „Annals of Internal Medicine“ paskelbtas tyrimas, atskleidė dar vieną potencialią aspirino riziką: jo sąsają su anemijos (mažakraujystės) išsivystymu. Penkerius metus trukusiame tyrime dalyvavo daugiau kaip 18 tūkst. JAV ir Australijos gyventojų, vyresnių nei 65 metų.
Pusė jų kasdien vartojo mažą aspirino dozę (apie 100 mg), o kiti – placebą. Kasmetiniai kraujo tyrimai atskleidė aiškų skirtumą: aspirino vartoję senjorai 20 procentų dažniau sirgo anemija, palyginti su kontroline grupe. Be to, jiems buvo nustatytas mažesnis hemoglobino ir feritino – baltymų, atsakingų už deguonies pernešimą kraujyje ir geležies kaupimą – kiekis.
Anemija: tyli vyresnio amžiaus žmonių problema
Mažakraujystė yra dažna problema tarp vyresnio amžiaus žmonių. Apskaičiuota, kad visame pasaulyje apie 30 procentų 75 metų ir vyresnių suaugusiųjų serga anemija. Ši būklė siejama su daugybe neigiamų sveikatos padarinių, įskaitant nuolatinį nuovargį, atminties ir mąstymo sutrikimus, depresiją ir netgi padidėjusią mirties riziką.
Todėl bet kokie veiksniai, didinantys anemijos išsivystymo tikimybę, reikalauja ypatingo dėmesio.
Kaip aspirinas gali prisidėti prie mažakraujystės?
Nors tyrimas neįrodė tiesioginio priežastinio ryšio mechanizmo, autoriai pateikė savo versiją. Aspirinas yra žinomas dėl savo gebėjimo apsunkinti kraujo krešėjimą, slopindamas trombocitų sulipimą. Be to, jis blokuoja fermentą, kuris yra gyvybiškai svarbus skrandžio ir žarnyno gleivinės apsaugai. Dėl šios priežasties galimas nežymus, lėtinis kraujavimas virškinamajame trakte, kuris ilgainiui gali prisidėti prie geležies trūkumo ir, atitinkamai, mažakraujystės išsivystymo.
Kam reikėtų sunerimti ir ką daryti?
Tyrėjų teigimu, ypač susirūpinti turėtų žmonės, kurie turi papildomų anemijos rizikos veiksnių, pavyzdžiui, serga artritu ar lėtiniu inkstų nepakankamumu. Šiems pacientams aspirino vartojimas gali padidinti anemijos išsivystymo tikimybę.
Gydytojai raginami atidžiau stebėti savo pacientų, ypač turinčių kelis rizikos veiksnius ir vartojančių aspiriną, hemoglobino kiekį. Svarbu reguliariai atlikti kraujo tyrimus ir, prireikus, koreguoti gydymą ar skirti papildomus vitaminus bei mineralus.
Šis tyrimas dar kartą pabrėžia būtinybę nuolat pervertinti ilgai vartojamų vaistų naudą ir riziką. Prieš pradedant ar nutraukiant aspirino vartojimą, visuomet būtina pasitarti su gydytoju, kad būtų įvertinta individuali situacija ir pasirinktas saugiausias bei efektyviausias gydymo planas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.