Lietuvos politiniame lauke tvyro įtampa, opozicijos lyderiams viešai kritikuojant valdančiosios koalicijos sprendimus ir Socialdemokratų partijos (LSDP) kryptį. Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) lyderis Laurynas Kasčiūnas išreiškė aštrias abejones dėl LSDP artumo su Remigijaus Žemaitaičio vedama partija „Nemuno aušra“, šalies užsienio politikos tęstinumo bei gynybos srities spragų.
Vertybinis artumas ar „Stokholmo sindromas“? Socialdemokratų kryptis
Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžia, kad valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija vis labiau panašėja į „Nemuno aušrą“ – tiek retorika, tiek stiliumi, tiek realybės neigimu. „Man ir bendraujant, ir matant, kas vyksta Seimo salėje, susidaro įspūdis, kad jie iš esmės yra panašūs – jie yra supanašėję ir socdemai žemaitaitiškėja“, – teigia liberalų lyderė. Jos nuomone, tai ne šantažas ar kompromato laikymas, o vertybinis artumas. Laurynas Kasčiūnas pakartoja anksčiau išsakytą mintį apie „Stokholmo sindromą“, tvirtindamas, kad socialdemokratai „jau negali išsivaduoti nuo „Nemuno aušros“ ir nuo Remigijaus Žemaitaičio. Jiems taip galbūt netgi patogu.“
Balsavimas dėl Kapčiamiesčio poligono projekto tapo akivaizdžiu valdančiosios koalicijos silpnumo ir faktinės mažumos vyriausybės įrodymu. Nors gynybos ministras ir ministrė pirmininkė prieš balsavimą kalbėjo apie esamą sutarimą, balsavimas parodė, kad opozicijos balsai buvo būtini tokiam svarbiam klausimui praeiti. Opozicijos lyderiai akcentuoja, jog tai ne valdančiųjų nuopelnas, o opozicijos gera valia ir valstybinis požiūris į saugumo klausimus.
Užsienio politikos iššūkiai ir galimi posūkiai
V. Čmilytė-Nielsen ir L. Kasčiūnas išreiškė susirūpinimą dėl Lietuvos užsienio politikos kursavimo, ypač santykiuose su Baltarusija ir Kinija. Kalbant apie JAV galimus veiksmus Baltarusijos atžvilgiu, liberalų lyderė įžvelgia pragmatiškus ekonominius interesus (trąšos) ir galimą riziką Lietuvai, jeigu tektų rinktis tarp JAV ir Europos Sąjungos pozicijų.
Jos teigimu, Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo akimis autoritarai simbolizuoja jėgą, o liberali demokratija – silpnumą. „Mūsų nuolaidos atneš tik dar daugiau spaudimo, dar daugiau hibridinių atakų ir tiesiog būsime malonėje“, – pabrėžia V. Čmilytė-Nielsen. Konservatorių lyderis L. Kasčiūnas tvirtai teigia, kad Minsko totalinė priklausomybė nuo Maskvos ir Lukašenkos nuo Putino nepalieka erdvės realiam Baltarusijos atitraukimui nuo Rusijos įtakos.
Didelį nerimą kelia ir valdančiųjų atstovų pareiškimai dėl Taivano atstovybės ir santykių su Kinija. Nors Taivano atstovybės įkūrimas buvo drąsus ir išmintingas sprendimas, atnešęs Lietuvai daug politinės naudos ir sustiprinęs bendradarbiavimą su demokratijomis Indijos–Ramiojo vandenyno regione, valdančiosios daugumos atstovų kritika ir „nulio naudos“ teiginiai yra vertinami kaip nekompetencija. L. Kasčiūnas perspėja, kad bet koks bandymas keisti atstovybės pavadinimą galėtų nutraukti ryšius su Taivanu ir nepagerinti santykių su Kinija, kuri tai traktuotų kaip silpnumą.
Gynybos sistemos spragos ir vadybos trūkumas
Opozicijos lyderiai vieningai kritikuoja valdžios neveiklumą dronų detekcijos ir gynybos srityje. Anot L. Kasčiūno, nors oro gynyba Vakaruose yra mažiausiai išplėtotas pajėgumas, dronų aptikimas ir atpažinimas, ypač žemame aukštyje, yra įmanomas ir nereikalauja didžiulių investicijų. „Mūsų didžioji problema, kad mes nematome drono, kai jis nusileidžia į žemesnį nei 300 metrų aukštį – nebėra detekcijos“, – sako jis. V. Čmilytė-Nielsen pabrėžia, kad Ukrainos patirtis rodo, jog sprendimai, tokie kaip mobilūs radarai, dronų interceptoriai ir lygiavamzdžiai šautuvai, nėra brangūs ir gali būti gaminami vietoje.
Problema įžvelgiama ne tik lėtame biurokratiniame procese, bet ir administracinių gebėjimų trūkume. L. Kasčiūnas atkreipia dėmesį, kad Gynybos resursų agentūra, sukurta po „auksinių šaukštų“ skandalo, tapo itin lėta. V. Čmilytė-Nielsen iškelia prielaidą, kad dabartinė valdžia gali siekti į svarbias pozicijas sustatyti „savo“ žmones, o tai kelia skaidrumo rizikas. Abiejų lyderių nuomone, norint sparčiau spręsti gynybos klausimus, būtina imtis ryžtingų veiksmų ir pasinaudoti Ukrainos patirtimi.
Stagnacijos grėsmė ir vadovavimo trūkumas
Prognozuodama likusius valdančiosios koalicijos metus, V. Čmilytė-Nielsen įžvelgia „lėtą kritimą į pelkę“, esant realybės neigimui ir susikurtoms krizėms. L. Kasčiūnas konstatuoja, kad šalis yra įžengusi į „gilų nekompetencijos ir perdėto savimi pasitikėjimo laikotarpį“, žadantį „visišką stagnacinį, tokį pusiau brežnevinį laikotarpį“. Opozicija pabrėžia, kad socialdemokratai, nepaisant didelės pergalės rinkimuose ir pakankamai mandatų Seime, nesugeba centruoti procesų, derėtis su opozicija ir priiminėti sprendimų, reikalingų sudėtingoje geopolitinėje situacijoje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.