Širdies ir kraujagyslių ligų rizika: kodėl tai svarbu?
Mūsų širdies ir kraujagyslių sistema – tai sudėtingas mechanizmas, kurio veikla natūraliai kinta bėgant metams. Apie tai, kas lemia didesnę riziką susirgti širdies ligomis, pasakoja specialistai.
„Natūralu, kad su amžiumi mūsų organizmas keičiasi. Kraujagyslės standėja, kraujo spaudimas dažniau padidėja, o širdis turi dirbti stipriau, kad aprūpintų organizmą deguonimi. Be to, per daug metų kaupiasi įvairūs pažeidimai, kuriuos sukėlė netinkama mityba, stresas, žalingi įpročiai ar sėdimas gyvenimo būdas. Visa tai padidina riziką susirgti tokiomis ligomis kaip aukštas kraujospūdis, širdies nepakankamumas ar infarktas“, – pasakoja vaistininkė G. Nienė.
Anot specialistės, didesnė rizika išsivystyti širdies ligoms kyla tiems, kurie turi genetinį polinkį – pavyzdžiui, jų šeimoje yra buvę infarktų ar insultų atvejų. „Taip pat širdies ir kraujagyslių ligos dažniau gali pasivyti žmones, sergančius cukriniu diabetu, turinčius antsvorio problemų, rūkančius, mažiau judančius ir neprižiūrinčius savo mitybos. Be to, lytis irgi daro įtaką – vyrai linkę sirgti dažniau, bet po menopauzės rizika stipriai padidėja ir moterims“, – sako vaistininkė G. Nienė.
Neignoruokite: širdies ligų simptomai, kuriuos privalu žinoti
Labai svarbu atpažinti širdies ligų simptomus ir laiku kreiptis pagalbos. „Ne visi širdies ir kraujagyslių ligų simptomai yra akivaizdūs. Dažniausiai tai – dusulys vaikštant, spaudimas ir skausmas krūtinėje, nuovargis net po nedidelio fizinio krūvio, galvos svaigimas, greitas ar nereguliarus širdies plakimas. Kartais širdies ligos pasireiškia ir netipiškai – kaip virškinimo sutrikimai, pykinimas ar net depresijos simptomai. Todėl labai svarbu neatidėlioti vizito pas gydytoją“, – pataria G. Nienė.
Net ir nesiskundžiant sveikata, specialistai rekomenduoja vyresniame amžiuje atlikti profilaktines patikras bent kartą per metus. Sergant lėtinėmis ligomis, patikros turėtų būti dažnesnės, vadovaujantis gydytojo rekomendacijomis.
Kaip kasdien rūpintis širdies sveikata?
Geriausias būdas apsaugoti širdį – nelaukti pirmųjų ligos simptomų, o imtis aktyvių prevencijos priemonių iš anksto. „Visų pirma, nepamirškite judėti – kasdienis fizinis aktyvumas, kaip pasivaikščiojimas, mankšta ar darbas sode, padeda stiprinti širdį ir palaikyti kraujotaką. Taip pat rinkitės sveikesnį maistą – valgykite daugiau daržovių, pilno grūdo produktų bei ribokite sočiųjų riebalų, cukraus ir druskos kiekius“, – sako vaistininkė G. Nienė.
Reguliarus fizinis aktyvumas ir subalansuota mityba yra pamatiniai sveikos širdies principai. Be to, svarbu atlikti kraujo tyrimus, kurie padėtų įsitikinti, ar organizmui netrūksta širdies veiklai ir kraujotakai svarbių medžiagų.
Širdžiai gyvybiškai svarbios medžiagos ir jų šaltiniai
„Svarbu, kad organizmas gautų pakankamai magnio, kalio, omega–3 riebalų rūgščių, vitamino D ir B grupės vitaminų. Magnis ir kalis padeda palaikyti normalų širdies ritmą, omega–3 padeda reguliuoti kraujospūdį ir gerina kraujagyslių elastingumą, o B grupės vitaminai svarbūs energijos apykaitai ir nervų sistemos veiklai. Tuo tarpu D vitaminas padeda palaikyti sveikas kraujagyslių sieneles, gerina jų elastingumą ir gali užkirsti kelią aterosklerozei“, – sako vaistininkė G. Nienė.
Šių medžiagų galima pakankamai pasisavinti iš kasdienių maisto produktų, tačiau kai kuriais atvejais, ypač jei kraujo tyrimai rodo didelių medžiagų trūkumą, gydytojas gali patarti vartoti maisto papildus. Visada rekomenduojama pasitarti su specialistu prieš pradedant vartoti bet kokius papildus.
Svarbiausios medžiagos širdžiai ir jų šaltiniai:
- Magnis: būtinas normaliam širdies ritmui palaikyti ir kraujagyslių atpalaidavimui. Jo gausu riešutuose, sėklose, viso grūdo produktuose ir žalios spalvos daržovėse (špinatuose, lapiniuose kopūstuose).
- Kalis: svarbus kraujospūdžio reguliavimui ir skysčių balansui organizme. Aptinkamas bananuose, džiovintuose vaisiuose (abrikosuose, slyvose), pupelėse, pomidoruose ir bulvėse.
- Omega–3 riebalų rūgštys: padeda reguliuoti kraujospūdį, gerina kraujagyslių elastingumą ir mažina uždegimą. Gausu riebioje žuvyje (lašišoje, skumbrėje, sardinėse), taip pat linų sėmenyse ir graikiniuose riešutuose.
- B grupės vitaminai: svarbūs energijos apykaitai ir nervų sistemos veiklai, netiesiogiai veikiantys širdies sveikatą. Jų galima rasti kiaušiniuose, liesoje mėsoje, ankštinėse daržovėse, grūdiniuose produktuose ir žaliosiose salotose.
- Vitaminas D: padeda palaikyti sveikas kraujagyslių sieneles, gerina jų elastingumą ir gali užkirsti kelią aterosklerozei. Nors didžioji dalis gaunama iš saulės, jo taip pat yra riebiose žuvyse, kiaušinio trynyje ir pieno produktuose.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.