Nepaisant Kultūros ministerijos parengtų išvadų, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai vadovaujantis socialdemokratas Darius Jakavičius neatsitraukia nuo idėjos naikinti vadinamąją Desovietizacijos komisiją. Politikas tvirtai laikosi pozicijos, kad pastaroji institucija yra visiškai nereikalinga.
D. Jakavičiaus argumentai: Savivaldybių autonomija ir LGGRTC vaidmuo
D. Jakavičius teigia, kad net ir pačioje Kultūros ministerijoje nėra vieningos nuomonės dėl komisijos panaikinimo. Jis pabrėžia, kad savivaldybės puikiai gali priimti sprendimus, susijusius su desovietizacija, pagal galiojančio įstatymo nuostatas. „Kai jos negali – tada Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) gali sukurti darbo grupę savo aplinkoje“, – teigė D. Jakavičius.
Seimo nario teigimu, didžiausios diskusijos kyla dėl gatvių pavadinimų, o tai yra savarankiška savivaldybių funkcija, kurioms komisijos sprendimams nereikia. Kitas diskusinis klausimas – Salomėjos Nėries paminklas. Be to, D. Jakavičius kelia klausimą, ar tikrai būtina imperatyviai nurodyti savivaldybėms, kurias sovietinių karių kapines reikia perkelti iš miestelių ir miestų, mat savivaldybės pačios gali imtis iniciatyvos ir esant poreikiui gauti LGGRTC pritarimą ar nepritarimą.
Kultūros ministerija siūlo tobulinti, o ne naikinti
Priešinga D. Jakavičiaus nuomonei, Kultūros ministerija kovo pradžioje registruotoje ir Vyriausybei teikiamoje išvadoje siūlo nenaikinti Desovietizacijos komisijos. Ministerija siūlo ne keisti, o tobulinti dabartinį teisinio reguliavimo modelį.
„Atsižvelgiant į tai, kad totalitarinių, autoritarinių režimų nusikaltimų įvertinimas ir jų simbolikos eliminavimas yra ne tik viešosios erdvės klausimas, bet ir valstybės tapatybės, konstitucinių vertybių bei nacionalinio saugumo dalis, galėtų kilti rizika dėl savivaldybių sprendimų autonomijos šioje srityje neatitikimo valstybės vykdomai istorinės atminties ir demokratinių vertybių apsaugos politikai“, – dėstoma ministerijos išvadoje.
Ministerija akcentuoja, kad decentralizavimas galėtų sąlygoti nevienodą teisės normų taikymo praktiką skirtingose savivaldybėse.
Tai reikštų, kad nesant vieningo vertinimo mechanizmo, identiški ar analogiški viešieji objektai skirtingose savivaldybėse galėtų būti vertinami skirtingai.
Be to, ministerijos teigimu, sprendimų priėmimas savivaldybių lygmeniu didintų galimą politizavimo riziką. „Kiltų pagrįsta tikimybė, jog sprendimai dėl totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų simbolikos būtų grindžiami ne objektyviais istoriniais ir teisiniais kriterijais, o politiniu tikslingumu, vietinėmis politinėmis aplinkybėmis, rinkėjų nuostatomis“, – perspėjama išvadoje. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad ne visos savivaldybės turi pakankamai žmogiškųjų ir administracinių resursų šiems klausimams spręsti. Pabrėžiama, kad skirtingos istorinio palikimo interpretacijos ar su tuo susiję sprendimai galėtų kelti konfliktines situacijas tarp bendruomenių.
Siūlomi komisijos sudėties pokyčiai
Ministerijos išvadoje taip pat siūloma, kad Desovietizacijos komisiją sudarytų ne Seimas, kaip yra dabar, o LGGRTC direktoriaus teikimu suburta Taryba. Pastaroji skirtų komisiją ir jos pirmininką.
Desovietizacijos įstatymas ir galiojanti tvarka
Verta prisiminti, kad pernai lapkritį Seimas po pateikimo pritarė grupės socialdemokratų registruotoms įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama naikinti vadinamąją Desovietizacijos komisiją. Pagal šias pataisas, sprendimus dėl atitinkamų objektų likimo priimtų pačios savivaldybės. Jei joms reikėtų papildomos informacijos, šios galėtų konsultuotis su LGGRTC, tačiau jis teiktų tik rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus. Atitinkamus sprendimus savivaldybės turėtų priimti ne vėliau kaip per šešis mėnesius.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, savivaldybių raštus dėl analogiškų objektų svarsto Desovietizacijos komisija ir teikia rekomendacinio pobūdžio išvadas LGGRTC. Galutinį sprendimą priima centro direktorius, o savivaldybės būna įpareigotos šiuos nutarimus įgyvendinti.
Desovietizacijos įstatymas galioja nuo 2023 metų gegužės 1 d. Jis taikomas bet kokia forma įamžintiems ar atvaizduojamiems asmenims, simboliams, informacijai, propaguojančiai totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, įskaitant paminklus, memorialinius objektus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.