Seimo pavasario sesija žada karštas diskusijas – parlamento darbotvarkėje atsidūrė ne vienas įstatymo projektas dėl partnerystės įteisinimo, įskaitant ir vienalyčių porų santykių reglamentavimą. Šiuos svarstymus patvirtino teisingumo ministrė Rita Tamašunienė, pabrėždama, kad iniciatyva kyla iš Seimo narių, o ne ministerijos.
Ministrė R. Tamašunienė trečiadienį Vyriausybėje komentavo, jog „Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas ir dalis Seimo narių yra parengę naują įstatymo projektą, jį užregistravę ir pavasario sesijoje politikai įsipareigoja šią temą plėtoti“. Ji pažymėjo, kad nepriklausomai nuo to, kas parengs projektą, galutinis rezultatas priklausys nuo balsavimo Seime ir bendro pritarimo. „Galutinis rezultatas yra balsavimas Seime ir pritarimas šiam klausimui. Tai ar paruošime mes, ar paruoš kažkas kitas, vis tiek reikia balsavimo Seime ir bendro Seimo pritarimo. Šitų įstatymų dabar, jei neklystu, yra bent jau 4. Visi skirtingose priėmimo stadijose ir tikimės Seimo pritarimo“, – sakė ji. Šiuo metu yra registruoti bent keturi skirtingose priėmimo stadijose esantys įstatymų projektai šia tema.
Ministrė, atstovaujanti Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai, nurodė, kad partnerystės projekto priėmimas yra numatytas koalicijos sutarties priede. Ji taip pat pabrėžė, jog šis klausimas yra socialdemokratų partijos programinė nuostata. „Esame sutarę ir yra koalicijos sutarties papildomas priedas, kad įstatymų projektas bus teikiamas Seime. (…) Čia socialdemokratų programinė nuostata ir mes galvojame, kad partneriai apie tai kalbės“, – teigė R. Tamašunienė.
Kokie Pokyčiai Numatomi Naujausiame Projekte?
Reaguodami į Teisingumo ministrės iniciatyvos stoką, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis kartu su Socialdemokratų frakcijos kolegomis bei keliais liberalų ir konservatorių atstovais pernai lapkritį įregistravo partnerystę reglamentuojančias įstatymų pataisas. Projekte siūloma lyčiai neutralią partnerystę įteisinti per Civilinį kodeksą (CK). Numatyta įtvirtinti registruotos partnerystės institutą, apibrėžiant ne tik materialinius ir teisinius, bet ir moralinius partnerių santykius.
Siūloma, kad partnerystė būtų dviejų pilnamečių, negiminystės ryšių nesiejamų asmenų, nesudariusių santuokos tarpusavyje ar su kitais asmenimis, susitarimas dėl bendro gyvenimo kuriant šeimos santykius. Partneriams, kaip ir sutuoktiniams, galiotų draudimas pažeisti monogamijos principą.
Konstitucinio Teismo Impulsas Diskriminacijai Įveikti
Didelį postūmį šio klausimo sprendimui suteikė balandžio mėnesį Konstitucinio Teismo (KT) priimtas nutarimas. KT konstatavo, kad Lietuvos įstatymų leidėjų neįteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė prieštarauja pagrindiniam valstybės įstatymui – Konstitucijai. Be to, prieštaraujančiu Konstitucijai buvo pripažintas ir Civilinio kodekso straipsnis, kuris numatė partnerystės sudarymą tik tarp vyro ir moters.
Nors Civiliniame kodekse jau dabar yra įtvirtintas bendro gyvenimo nesudarius santuokos institutas, vadinamas partneryste, atskiras jį reglamentuojantis įstatymas Lietuvoje nėra priimtas daugiau nei du dešimtmečius. Tokią situaciją Konstitucinis Teismas įvertino kaip netoleruotiną ir diskriminacinę. Artėjantys Seimo svarstymai taps esminiu momentu, parodysiančiu, ar Lietuva yra pasiruošusi užtikrinti vienodas teises ir pripažinti visų piliečių šeimos santykių įvairovę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.