Daugelį metų Lietuva pirmavo Europos Sąjungoje pagal mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, tačiau pastaruoju metu stebimos džiuginančios tendencijos. Šalies medikai ir ekspertai fiksuoja reikšmingą pažangą, rodančią, kad sistemingos pastangos ir didėjantis visuomenės sąmoningumas duoda vaisių. Šiuos pokyčius detaliau aptaria Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorė, Kauno klinikų Kardiologijos klinikos kardiologė ir Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovė Jurgita Plisienė.
Džiuginantys skaičiai: išsaugota šimtai gyvybių
2024 metais pirmą kartą darbingo amžiaus vyrų mirčių nuo išeminės širdies ligos skaičius nukrito žemiau 1 000 – užfiksuotos 965 mirtys, kai 2023 metais jų buvo 1 040, o 2015 metais – net 1 404. Darbingo amžiaus moterų grupėje situacija taip pat gerėja: išeminė širdies liga nebėra dažniausia mirties priežastis. Nors 2023 m., kaip ir 2015 m., ji buvo pirmoje vietoje, dabar moterų mirtingumo priežasčių sąraše ji užima ketvirtą poziciją.
Pozityvūs pokyčiai matomi ir kalbant apie mirčių nuo insulto skaičių: darbingo amžiaus vyrų grupėje jis sumažėjo nuo 320 (2015 m.) iki 193 (2024 m.), o moterų – nuo 168 iki 86 tuo pačiu laikotarpiu. Bendrai, 2024-aisiais, palyginti su 2015 metais, vien nuo šių dviejų ligų buvo išsaugota net 783 darbingo amžiaus žmonių gyvybė, ir tai yra reikšmingas pasiekimas.
Sėkmės priežastys: prevencija ir sąmoningumas
Profesorės J. Plisienės teigimu, šie skaičiai išties džiugina, ypač turint omenyje, kad Lietuva ilgai pirmavo Europoje pagal mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Anot specialistės, teigiami pokyčiai neatsirado savaime.
„Prie pagerėjusios situacijos neabejotinai prisidėjo aktyviai veikiančios, nuolat peržiūrimos ir atnaujinamos prevencinės programos, kurios padeda užkirsti kelią rimtesnėms ligoms išsivystyti. Vis daugiau žmonių supranta, kad verta tikrintis profilaktiškai, o klaidingi mitai apie statinus – vaistus cholesteroliui mažinti – po truputį silpnėja, gyventojai tampa sąmoningesni, mažiau pasitiki nepagrįsta informacija internete ir labiau klauso gydytojų rekomendacijų.
Taip pat pagerėjo vaistų prieinamumas, prie kurio smarkiai prisidėjo statinų kompensavimas, įsigaliojęs 2015 m.“, – pabrėžia ji.
Kodėl širdies ligos dažniau pasiglemžia vyrų gyvybes?
Higienos instituto 2024 metų duomenys rodo, kad darbingo amžiaus vyrų mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje išlieka gerokai didesnis nei moterų. Nuo išeminės širdies ligos 2015 metais mirė 4,2 karto daugiau vyrų nei moterų (1 404 ir 334), o 2024 metais – beveik penkis kartus daugiau (965 ir 199). Panašios tendencijos matomos ir kalbant apie insultus – vyrų mirčių skaičius nuo šios ligos kone dvigubai didesnis.
Kardiologė šį ryškų lyčių skirtumą pirmiausia aiškina fiziologiniais ypatumais: „Moterys iki klimakterinio amžiaus yra apsaugotos estrogenų, kurie teigiamai veikia širdį ir kraujagysles. Tačiau artėjant menopauzei, per ją ar po jos estrogenų kiekis organizme sumažėja. O tuomet ta moterų ir vyrų mirtingumo kreivė išsiskiria – pradeda didėti moterų sergamumas ir mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Hormoniniai skirtumai lemia tai, kad būdami darbingo amžiaus dažniau miršta vyrai, o sulaukusios vyresnio amžiaus – moterys.“
Ji taip pat atkreipia dėmesį į psichologinius aspektus – moterys dažniau profilaktiškai tikrinasi, aktyviau domisi savo sveikata ir yra linkusios anksčiau kreiptis į gydytojus, o vyrai į savo sveikatą vis dar linkę žiūrėti kiek atmestinai. „Šioje vietoje vis dar veikia stereotipai – tarsi būtų nevyriška skųstis ar eiti pas gydytojus profilaktiškai. Kartais tikrai pasitaiko situacijų, kai vyrai atvyksta ne savo noru, o atvesti artimųjų“, – teigia J. Plisienė.
Sąmoningumo ugdymas – ateities raktas
Statistika rodo, kad einame teisinga kryptimi, o dar geresnių rezultatų, gydytojos nuomone, pasiektume, jei apie sveiką gyvenseną pradėtume kalbėti dar vaikystėje. Anot jos, vaikai jau mokykloje ar darželyje turėtų žinoti, ką reiškia sveika mityba, kokia fizinio aktyvumo svarba ir kokie yra rizikos veiksniai.
„Kai sveikos gyvensenos principai ugdomi nuo pat mažens, natūralu, kad užaugę žmonės tampa sąmoningesni, o tai atspindi ir gerėjantys sveikatos rodikliai. Jau dabar matome pozityvių pokyčių – jaunimas vis labiau rūpinasi savo sveikata: nerūko, sportuoja, geba valdyti stresą. Tai tampa ne tik norma, bet ir mada. Šie pokyčiai labai džiugina ir leidžia tikėti, kad ateityje mūsų rezultatai dar labiau gerės, o Lietuva ilgainiui nebepirmaus pagal mirtingumą širdies ir kraujagyslių ligų statistikoje. Ankstyvas sveikos gyvensenos mokymas ir ligų prevencija turėtų būti prioritetinės sritys“, – akcentuoja profesorė.
„Žmonės turi suprasti, kad sveikata – tai viskas, o be jos mes – niekas. Turime išmokti rūpintis savo sveikata ir pasinaudoti galimybėmis, kurias mums suteikia sistema. Kartais viskas, ko reikia, – tai tiesiog ateiti ir pasitikrinti. Labai kviečiu naudotis ir širdies ir kraujagyslių ligų prevencine programa, skirta visiems sveikiems, šiomis ligomis nesergantiems žmonėms nuo 40 iki 60 metų – galbūt ji išgelbės gyvybę jums ar jūsų artimajam“, – ragina J. Plisienė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.