Perdirbta mėsa, sausainiai, gazuoti gėrimai, ledai ir pusryčių dribsniai dažnai įvardijami kaip ne itin naudingi sveikatai. Tačiau nauji tyrimai atskleidžia, kad jų vartojimas gali turėti dar didesnę įtaką – sutrumpinti žmogaus gyvenimo trukmę. Mokslininkai perspėja apie didelį itin perdirbto maisto kiekį šiuolaikiniame racione ir jo galimas pasekmes.
Kas slypi itin perdirbtame maiste?
Itin perdirbtuose produktuose neretai randama penkių ar daugiau ingredientų, kurių namuose paprastai nenaudojame: saldiklių, kvapiklių, emulsiklių ar cheminių medžiagų, keičiančių maisto tekstūrą ir išvaizdą. Būtent šie dirbtiniai priedai ir pramoninio perdirbimo metu pakitusios maisto savybės kelia pagrindinį mokslininkų susirūpinimą.
Perdirbto maisto įtaka ankstyvai mirčiai: tyrimo duomenys
Žurnale „American Journal of Preventive Medicine“ publikuotame tyrime mokslininkai analizavo mitybos duomenis ir mirtingumo statistiką iš aštuonių šalių, įskaitant Jungtinę Karalystę ir JAV. Nors tyrimas tiesiogiai neįrodo, kad itin perdirbti maisto produktai sukelia ankstyvą mirtį, jame nustatyta stipri koreliacija.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad šalyse, kuriose perdirbti produktai sudaro daugiau nei pusę suvartojamų kalorijų (pvz., JK ir JAV), net 14 proc. ankstyvų mirčių gali būti susijusios su šiuo veiksniu. Priešingai, ten, kur perdirbto maisto suvartojama gerokai mažiau (iki 20 proc. kalorijų, pvz., Kolumbijoje ir Brazilijoje), ankstyvų mirčių dėl šio veiksnio akivaizdžiai mažiau – apie 4 proc.
Daktaras Eduardo Nilsonas iš Brazilijos patvirtino, kad pramoninio perdirbimo metu pasikeitusios maisto produktų savybės ir naudojami dirbtiniai ingredientai – dažikliai, kvapiosios medžiagos, saldikliai, emulsikliai – turi didelės įtakos sveikatai. Jo komandos skaičiavimais, 2018 metais vien JAV dėl itin apdoroto maisto vartojimo įvyko 124 000 ankstyvų mirčių, o Jungtinėje Karalystėje – beveik 18 000.
Mitybos rekomendacijos ir kritiškas požiūris
Tyrimo autoriai ragina vyriausybes atnaujinti mitybos rekomendacijas, skatinant žmones mažinti itin perdirbtų maisto produktų vartojimą. Tačiau ne visi ekspertai sutinka su šių išvadų reikšmingumu.
Jungtinės Karalystės vyriausybės ekspertų grupė neseniai pareiškė, kad nėra tvirtų įrodymų, patvirtinančių ryšį tarp maisto apdorojimo būdo ir prastos sveikatos. Profesorius emeritas Kevinas McConway iš Atvirojo universiteto teigia, kad tyrime daroma daug matematinių prielaidų, todėl atsargiai vertina rezultatus: „Vis dar toli gražu neaišku, ar apskritai bet kokio perdirbto maisto vartojimas kenkia sveikatai.“
Oksfordo universiteto mitybos ir nutukimo ekspertė dr. Nerys Astbury, nors ir pripažįsta tyrimo trūkumus, vis dėlto pabrėžia, kad mityba, kurioje gausu energijos, riebalų ir cukraus, didina antrojo tipo diabeto, nutukimo, širdies ligų ir kai kurių vėžinių susirgimų riziką. Ji priduria: „Daugelyje perdirbto maisto produktų paprastai būna minėtų maistinių medžiagų.“
Maisto ir gėrimų federacija kritikuoja terminą „itin apdorotas maistas“, teigdama, kad jis demonizuoja įvairius naudingus produktus, pvz., jogurtą ar duoną, galinčius padėti siekti subalansuotos mitybos. Federacija primena, kad visus gamintojų naudojamus priedus tvirtina Maisto standartų agentūra, užtikrindama jų saugumą.
Svarbu vartotojui: kaip rinktis?
Nors diskusijos dėl perdirbto maisto poveikio tęsiasi, ekspertai sutaria: saikingas vartojimas ir dėmesys produkto sudėčiai yra itin svarbūs. Rinkdamiesi maistą, atkreipkite dėmesį į ingredientų sąrašą ir stenkitės teikti pirmenybę šviežiems, natūraliems produktams. Subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir sveikas gyvenimo būdas išlieka esminiais ilgaamžiškumo ir geros savijautos komponentais.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.