Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) – klastingas ir plačiai paplitęs infekcinis agentas, atsakingas už didžiąją dalį gimdos kaklelio vėžio atvejų. Nors ši liga galėjo pasiglemžti net ir garsiąją Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovę Barborą Radvilaitę, šiandien, laiku ėmęsi prevencinių priemonių, turime realią galimybę išvengti tragiškų pasekmių. Kasdienybėje keturi iš penkių lytiškai aktyvių žmonių bent kartą gyvenime susiduria su šiuo virusu, tad žinoti apie jo keliamas grėsmes ir apsisaugojimo būdus yra gyvybiškai svarbu.
ŽPV: nematoma grėsmė mūsų sveikatai
Žmogaus papilomos virusas pavojingas dėl kelių priežasčių: jis yra itin lengvai perduodamas lytiniu keliu, plačiai paplitęs visuomenėje ir, nors pradžioje dažnai būna visiškai besimptomis, gali sukelti ne tik gimdos kaklelio, bet ir kitų išorinių lyties organų, makšties ar išangės vėžinius susirgimus. Šeimos gydytoja Kristina Ziutelienė atkreipia dėmesį, kad virusas gali būti perduodamas ir iš mamos naujagimiui gimdymo metu. Diagnozė apie aptiktą virusą ar jo sukeltas ligas pacientams dažnai sukelia didžiulį išgąstį, todėl specialistai pabrėžia atviro pokalbio ir galimų išeičių aptarimo svarbą.
Vakcinacija: efektyviausia apsauga ir mitų griovimas
Specifinio gydymo, kuris išgydytų patį žmogaus papilomos virusą, šiuo metu nėra. Tačiau vakcinacija nuo ŽPV, kartu su reguliaria gimdos kaklelio patikra, yra efektyviausia priemonė, padedanti užkirsti kelią infekcijos sukeltoms ligoms. Gydytoja K. Ziutelienė teigia: „Neretai pacientai nustemba išgirdę, kad net ir aptikus virusą ar diagnozavus ikivėžinius pakitimus – nėra vėlu pasiskiepyti, vakcina neišgydys, tačiau gali ženkliai padėti apsaugoti save nuo kitų to viruso tipų sukeliamų ligų.“ Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, vakcinacija nuo ŽPV gali sumažinti gimdos kaklelio vėžio atvejų skaičių net iki 90 procentų.
ŽPV vakcinacijos situacija Lietuvoje: iššūkiai ir galimybės
Nors vakcinos veiksmingumas neginčijamas, Lietuvoje nerimą kelia mažėjančios ŽPV vakcinacijos apimtys. Viena iš priežasčių – finansiniai barjerai. Nuo 2016 metų Lietuvoje nemokamai skiepijamos visos 11 metų mergaitės, o nuo 2023 metų – ir berniukai. Tačiau suaugusiems gyventojams vakcina vis dar kainuoja, o tai, pasak K. Ziutelienės, lemia, ar žmogus turės galimybę į geriausią apsaugą. Specialistė pabrėžia, kad valstybės investicija į suaugusiųjų vakcinų kompensavimą ženkliai prisidėtų prie sveikesnės visuomenės kūrimo ateityje.
Prevencijos svarba ir visuomenės informuotumas
Mokslinių tyrimų duomenimis, Lietuvoje apie ŽPV ir jo ryšį su vėžiu žino tik iki pusės apklaustųjų. Nuo Nobelio premijos įteikimo profesoriui Haraldui zur Hausenui 2008 metais už šio ryšio išaiškinimą praėjo beveik du dešimtmečiai, tačiau visuomenės informuotumas vis dar nepakankamas. Šeimos gydytoja Kristina Ziutelienė atkreipia dėmesį, kad kalbėjimas apie lytiniu keliu plintančias infekcijas mūsų visuomenėje vis dar yra tabu, žmonės jaučia gėdą. „Tikiu, kad jei tokios istorinės figūros, kaip Barbora Radvilaitė, kuri, istorikų ir mokslininkų teigimu, mirė būtent nuo gimdos kaklelio vėžio, būtų gyvos dabar ir atvirai dalintųsi savo istorijomis – tai padėtų išgelbėti daug gyvybių“, – sako gydytoja.
ŽPV sukeltomis ligomis dažniausiai suserga moterys praėjus 10–20 metų po užsikrėtimo. Daugelis jų vėliau apgailestauja, kad jaunystėje nepasirūpino savimi. Nors jaunoji karta Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiria sveikatingumui, svarbu, kad šios pozityvios tendencijos apimtų ir ŽPV plitimo užkardymą, nes tai yra problema, liečianti didžiąja dalimi jaunus, darbingo amžiaus žmones.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.