Daugiau nei 40 metų sulaukę asmenys turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į savo kaulų sveikatą. Osteoporozė, dažnai vadinama „tyliąja epidemija“, yra liga, kuri silpnina kaulus ir didina lūžių riziką, tačiau daugelis žmonių apie ją sužino tik po pirmojo lūžio. Jungtinėse Amerikos Valstijose ši liga paveikia beveik 20 procentų moterų ir 5 procentus vyrų, vyresnių nei 50 metų. Vis dėlto, kaulų retėjimas prasideda gerokai anksčiau, todėl susirūpinti turėtų ir jaunesni, keturiasdešimties metų slenkstį perkopę asmenys.
Kas yra osteoporozė ir kodėl ji pavojinga?
Osteoporozė yra būklė, kai kaulai tampa silpnesni ir trapesni, todėl padidėja jų lūžių rizika net dėl menkiausio smūgio ar kritimo. Kaip teigia Klivlando geriatrijos klinikos vadovas dr. Ardeshiras Hashmis, osteoporoze sergantys žmonės turi gerokai didesnę staigių ir netikėtų kaulų lūžių riziką. Liūdniausia, kad dauguma pacientų net nežino sergantys šia liga, kol nepatiria lūžio.
„Deja, dauguma žmonių tai sužino netikėtai. Jie mano, kad anksčiau nėra nieko susilaužę, ir sako: „Na, kritimas man neatrodė toks skausmingas.“ Bet, vis dėlto, jie atvyksta su rimta trauma. Tokie lūžiai reiškia, kad sergate osteoporoze“, – pabrėžia dr. A. Hashmis.
Efektyvūs kaulų retėjimo prevencijos būdai
Siekiant sulėtinti kaulų retėjimą ir išsaugoti jų stiprumą, būtina kuo anksčiau pradėti laikytis sveikos gyvensenos principų. Svarbiausi elementai yra subalansuota mityba ir reguliarus fizinis aktyvumas.
Mityba kaulams stiprinti
Patartina rinktis maistą, kuriame gausu kalcio, baltymų ir vitamino D – šios medžiagos yra gyvybiškai svarbios kaulų struktūrai ir tankiui. Į kasdienę mitybą rekomenduojama įtraukti riebią žuvį, tokią kaip lašiša, skumbrė, tunas ir sardinės. Taip pat naudingi pieno produktai: liesas pienas, sūris ir jogurtas. Nepamirškite ir vaisių, žalių lapinių daržovių bei maisto produktų, praturtintų kalciu ir vitaminu D.
Kita vertus, kai kurie maisto produktai ir gėrimai gali didinti kaulų retėjimo riziką, todėl juos reikėtų vartoti saikingai. Tai apima sūrų maistą, alkoholį ir gėrimus su kofeinu. Be to, gali būti naudinga vartoti maisto papildus, kurie padeda papildyti šių svarbių maistinių medžiagų atsargas, tačiau visuomet pasitarus su gydytoju ar vaistininku.
Fizinis aktyvumas – kaulų draugas
Reguliarus fizinis aktyvumas yra neatsiejama kaulų stiprinimo strategijos dalis. Dr. A. Hashmis siūlo derinti aerobines treniruotes (kardio) su jėgos pratimais (svorių kilnojimu). Abiejų rūšių pratimai yra labai naudingi ir juos galima atlikti ne tik sporto klube, bet ir namie ar parke.
Gydytojas rekomenduoja į savo kasdienę rutiną įtraukti bent jau mažo aktyvumo fizines veiklas. Tokios veiklos kaip vaikščiojimas, lipimas laiptais, važiavimas dviračiu, šokiai ar net sodininkystė yra puikūs būdai padidinti fizinį aktyvumą ir padėti išlaikyti kaulus tvirtus.
„Kai kuriems žmonėms padeda net mankšta vandenyje, pavyzdžiui, vandens terapija ar plaukimas, – tvirtino dr. A. Hashmis. – Pasipriešinimas atsiranda dėl slėgio po vandeniu. Taigi, vien vaikščiojimas baseine taip pat padėtų lavinti jėgą ir taptų savotiška aerobine treniruote.“
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei nerimaujate dėl osteoporozės rizikos arba jau įtariate, kad sergate šia liga, dr. A. Hashmis pataria nedelsiant pasikalbėti su savo gydytoju. Gydytojas gali nukreipti atlikti mineralinio kaulų tankio tyrimą, kuris padės nustatyti kaulų būklę.
Jei osteoporozė jau diagnozuota, svarbu nedelsiant imtis veiksmų: stiprinti kaulus, vartoti gydytojo paskirtus vaistus ir griežtai laikytis visų nurodymų, kad būtų sumažinta lūžių rizika ir pagerinta gyvenimo kokybė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.