Kiaušidžių vėžys – klastinga liga, dažnai vadinama tyliuoju žudiku, nes pradinės jos stadijos retai pasižymi aiškiais simptomais. Tai septinta pagal dažnumą moterų onkologinė liga, kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 400 moterų. Nors dažniausiai serga vyresnės nei 50 metų moterys, apie 20 proc. atvejų yra paveldimi ir pasireiškia jaunoms moterims. Be to, krūties vėžiu sirgusioms moterims rizika susirgti kiaušidžių vėžiu padidėja keletą kartų.
Didžiausią nerimą kelia tai, kad III–IV stadijos kiaušidžių vėžys diagnozuojamas net 70 proc. pacienčių. Kuo vėlesnė ligos stadija, tuo prastesnės prognozės: tik apie pusė ar net trečdalis moterų išgyvena 5 metus ir ilgiau. Kiaušidžių vėžys taip pat yra dažniausia mirties nuo ginekologinių onkologinių ligų priežastis ir liga, kuri linkusi atsinaujinti – 5 metus be atkryčio išgyvena vos 13–22 proc. moterų.
Klastingas kiaušidžių vėžys: svarbiausi faktai ir rizika
Sėkmingas kiaušidžių vėžio gydymas tiesiogiai priklauso nuo ligos stadijos, todėl gyvybiškai svarbu atpažinti rizikos veiksnius ir reguliariai tikrintis. Riziką susirgti šia liga didina:
- **Genetinis polinkis:** BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijos gali padidinti riziką iki 50–60 proc. Tokioms moterims rekomenduojamos reguliarios ginekologinės ir krūtų patikros nuo 30 metų, svarstomos ir prevencinės chirurginės operacijos.
- **Šeimos istorija:** Padidėjusi rizika, jei mama, sesuo sirgo kiaušidžių, krūties ar gimdos vėžiu.
- **Amžius:** Rizika smarkiai auga sulaukus 50 metų; apie pusė atvejų nustatoma vyresnėms nei 60 metų moterims.
- **Gimdymas ir menopauzė:** Didesnė rizika negimdžiusioms, nevartojusioms kontraceptikų, toms, kurioms mėnesinės prasidėjo anksti, o menopauzė vėliau.
- **Ginekologinės ligos:** Diagnozuota endometriozė ar kiaušidžių cistos.
- **Pakeičiamoji hormonų terapija:** Jeigu skiriama 10 metų ir ilgiau.
Gyvensenos įtaka ir ankstyvos diagnostikos galimybės
Net ir nesant genetinių veiksnių, nesveikas gyvenimo būdas (rūkymas, nejudrumas, netinkama mityba) gali didinti kiaušidžių vėžio riziką.
Riebus, kaloringas maistas, ilgas sėdėjimas ir fizinio aktyvumo trūkumas didina onkologinių ligų tikimybę. Mokslininkai nutukimą sieja su 13 proc. didesne kiaušidžių vėžio rizika, o sergančioms moterims jis 50 proc. padidina mirties nuo šios ligos riziką.
Pirmuosius pakitimus galima aptikti atliekant tyrimą ultragarsu. Tyrimai rodo, kad profilaktinė ginekologinė apžiūra kartą per metus gali sumažinti mirtingumą nuo kiaušidžių vėžio 20 proc. Save mylinti moteris, net ir nejusdama negalavimų, pas ginekologą turėtų apsilankyti kartą per metus, o esant didesnei rizikai – kas pusmetį.
Neignoruokite: įspėjamieji kiaušidžių vėžio simptomai
Nors kiaušidžių vėžys neturi specifinių simptomų, tam tikri pokyčiai organizme turėtų paskatinti nedelsiant kreiptis į ginekologą:
- Virškinimo sutrikimai, vidurių pūtimas;
- Padidėjusi pilvo apimtis, skrandžio pilnumo jausmas;
- Tuštinimosi sutrikimai: užkietėję viduriai, padidėjęs oro susikaupimas;
- Skausmas visame pilvo plote ir apačioje, strėnų skausmas;
- Skausmingi lytiniai santykiai;
- Kraujavimas iš lytinių organų;
- Nereguliarios mėnesinės;
- Apetito praradimas, svorio kritimas;
- Greitas nuovargis, jėgų nebuvimas.
Gydymas ir atkryčio prevencija: ką būtina žinoti?
Pagrindiniai kiaušidžių vėžio gydymo būdai yra operacija ir chemoterapija, taip pat gali būti skiriama taikinių, hormonų ar spindulių terapija. Deja, nepaisant gydymo, apie 70–80 proc. atvejų liga atsinaujina. Dėl to itin svarbi griežta stebėsena po gydymo: pirmus dvejus metus rekomenduojama tikrintis kas 2–4 mėnesius, kitus trejus metus – dukart per metus, o po penkerių metų – kartą per metus. Kontrolinių tikrinimų metu atliekama ginekologinė apžiūra, ultragarsas, plaučių rentgenograma, vėžio žymenų Ca 125 ir HE4 tyrimai. Prireikus skiriami ir kiti tyrimai, pavyzdžiui, kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tyrimas.
Lietuvoje kiaušidžių vėžiu sergančių moterų išgyvenamumo rodikliai yra vieni blogiausių ES, o liga pasižymi dideliu atkryčių skaičiumi. Po gydymo svarbu ne tik lankytis pas gydytoją, bet ir pačiai dėti pastangas, kad liga neatsinaujintų. Nors praeities nepakeisite, dabar pats laikas pradėti gyventi sveikai ir rūpintis savimi. Onkologinėmis ligomis sirgusiems pacientams, kaip nurodo šaltiniai, naudingas augalas yra ugniažolė, kurioje gausu citotoksinį poveikį turinčių junginių – alkaloidų ir glikoproteinų, veikiančių ląstelinį imunitetą, kas yra svarbu siekiant išvengti ligos atkryčio.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.