Daugelį kamuoja miego problemos, tačiau ar žinote, kad jos gali būti mirtinai pavojingos? Mokslininkų tyrimai atskleidžia, kad kuo daugiau miego sutrikimų patiriame, tuo didesnė tikimybė susidurti su insultu. Pagerinus miego kokybę, galima gerokai sumažinti šios sunkios ligos riziką.
„Jeigu patiriate daugelį išvardytų simptomų, jūsų insulto rizika gali būti penkis kartus didesnė, palyginti su miego problemų neturinčiais asmenimis“, – pranešime teigia tyrimo autorė Christine McCarthy iš Golvėjaus universiteto (Airija).
Šios išvados atitinka ir ankstesnius tyrimus, kurie miego sutrikimus sieja su aukštu kraujospūdžiu ir kraujagyslių problemomis – žinomais insulto rizikos veiksniais. Miego trūkumas arba perteklius gali paveikti organizmo gebėjimą reguliuoti medžiagų apykaitą, kraujospūdį ir uždegiminius procesus. Kaip teigia dr. Phyllis Zee iš „Northwestern“ medicinos mokyklos, „blogas miegas gali pakenkti natūraliam kraujospūdžio kritimui, kuris įvyksta miegant naktį, ir skatinti aukštą kraujospūdį – svarbų insulto ir širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnį. Kiti tyrimai aptiko panašius ryšius tarp prastos miego kokybės ir tokių sutrikimų kaip diabetas, širdies ligos ir demencija.“
Kaip miego sutrikimai veikia insulto riziką?
Žurnale „Neurology“ paskelbtame tyrime buvo analizuojami duomenys, surinkti iš daugiau nei 4 500 žmonių, dalyvaujančių „INTERSTROKE“ – dideliame tarptautiniame insultą patyrusių pacientų tyrime. Mokslininkai lygino insultą patyrusius asmenis su kontrolinę grupę sudariusiais, tokio pat amžiaus ir lyties žmonėmis, nepatyrusiais insulto. Abi grupės atsakinėjo į klausimus apie savo miego įpročius ir kokybę.
Tyrimo rezultatai atskleidė nerimą keliančius faktus: žmonės, kurie vidutiniškai miega mažiau nei penkias valandas per parą, triskart dažniau serga insultu, palyginti su tais, kurie miega bent septynias valandas – rekomenduojamą minimalų laiką suaugusiems. Negana to, jeigu vidutinė miego trukmė viršija devynias valandas per parą, insulto rizika padvigubėja. Svarbu pažymėti, kad šie rezultatai išliko nepakitę net atsižvelgus į kitas galimas rizikas, tokias kaip depresija, alkoholio vartojimas, rūkymas ar fizinio aktyvumo stoka.
Miego apnėja, knarkimas ir dienos miegas: papildomi pavojai
Vienas iš didžiausių rizikos veiksnių yra miego apnėja – sutrikimas, kai žmonės kelis kartus per valandą nustoja kvėpuoti. Šis sutrikimas buvo susijęs su trigubai padidėjusia insulto rizika. „Miego apnėja turi įtakos kraujo krešėjimui, o tai taip pat didina insulto riziką“, – pabrėžia dr. P. Zee. Knarkimas, kuris dažnai yra negydomos miego apnėjos požymis, taip pat kelia didelį pavojų: knarkiantys asmenys turėjo 91 proc. didesnę tikimybę patirti insultą. Net ir miegojimas dienos metu gali būti rizikingas: žmonės, kurie snaudžia ilgiau nei valandą, turėjo 88 proc. didesnę tikimybę patirti insultą. Tačiau trumpesnis nei valandos miegas dieną, pasak tyrimo, nėra susijęs su padidėjusia rizika.
Priežastinis ryšys ar susiję įpročiai?
Nors tyrimas rodo stiprias sąsajas tarp miego problemų ir insulto, svarbu pabrėžti, kad tai nėra priežastinis ryšys. Dr. Andrew Freemanas, širdies ir kraujagyslių prevencijos specialistas, kelia klausimą: „Ar tai sukelia prastos kokybės miegas? O gal tai paprasčiausiai susiję su blogais sveikatos įpročiais, dėl kurių insulto rizika gali padidėti? Sunku išskirti visus veiksnius, kurie gali turėti įtakos, tokius kaip stresas, kofeino vartojimas ar fizinio aktyvumo trūkumas, kurie taip pat veikia miego kokybę.“
Kaip pagerinti miego kokybę ir sumažinti insulto riziką?
Geros miego higienos laikymasis, sveika mityba ir reguliari mankšta – esminiai žingsniai mažinant insulto ir kitų širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Specialistai pataria:
Miegokite 7–8 valandas kasnakt: teikite pirmenybę nuolatiniam, nepertraukiamam miegui. Net ir savaitgaliais stenkitės eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu, kad palaikytumėte stabilų cirkadinį ritmą.
Rytinė šviesa: reguliarus buvimas natūralioje šviesoje rytais ir po pietų gali pagerinti miego kokybę.
Tinkama miegamojo aplinka: miegamasis turėtų būti skirtas tik miegui ir intymumui. Venkite jame žiūrėti televizorių, skaityti knygas ar dirbti. Jei prabundate vidury nakties su nerimastingomis mintimis, užsirašykite jas ant šalia lovos laikomo popieriaus ir stenkitės vėl užmigti, medituodami ar atsiribodami nuo rūpesčių.
Venkite vėlyvų valgių ir alkoholio: bent tris valandas iki miego nevartokite alkoholio ir nevalgykite, kad išvengtumėte skrandžio sutrikimų, kurie gali pažadinti.
Reguliari mankšta: sportuokite reguliariai, geriausia ryte. Fizinis aktyvumas yra vienas efektyviausių būdų pagerinti miego kokybę ir bendrą sveikatą. „Vienintelis vaistas, kuris visada veikia, yra gyvenimo būdo gerinimas, ugdant sveikus įpročius“, – pabrėžia A. Freemanas.
Jei kenčiate nuo knarkimo, nemigos ar per didelio mieguistumo dienos metu, pasikonsultuokite su miego specialistu – tai gali būti pirmasis žingsnis link geresnės sveikatos ir mažesnės insulto rizikos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.