Daugelis mūsų rytą neįsivaizduoja be sočių pusryčių, o kiaušiniai dažnai karaliauja ant stalo. Tačiau, pasak profesoriaus Rimanto Stuko, įpratimas kasdien valgyti kiaušinius rytais gali būti didelė klaida. Kviečiame išsiaiškinti, kodėl profesorius pataria būti budriems ir kaip tinkamai integruoti kiaušinius į savo mitybą, išvengti pavasarinio nuovargio bei atsirinkti saugias dietas.
Kiaušinių valgymas: ar darome klaidą?
„Labai svarbu, kad kiaušinio valgymas rytais netaptų kasdienės mitybos įpročiu. Nereikėtų taip“, – sakė R.Stukas. Jis paaiškino, kad virtas kiaušinis yra puikus baltymų šaltinis. Ilgą laiką manyta, jog kiaušinio trynyje esantis cholesterolis yra žalingas, todėl kiaušinius buvo rekomenduojama valgyti atsargiai.
Tačiau šiandien požiūris pasikeitė. „Šiandien kiaušinis yra reabilituotas. Ištirta, kad jo sudėtyje yra ir kitų medžiagų, jos labai gerai subalansuotos. Kiaušinių trynyje yra ir lecitinas, kuris veikia priešingai nei cholesterolis. Todėl, jei žmogus prisilaiko bendrų sveikos mitybos rekomendacijų, kiaušinis žalos tikrai nedaro“, – patikino R.Stukas.
Kiek kiaušinių galima suvalgyti ir kaip juos paruošti?
Profesorius teigia, kad net ir 12 kiaušinių per savaitę žalos nepadarys, jei visa mityba yra subalansuota ir sveika. Vis dėlto, svarbu nepersistengti ir vienu kartu nevalgyti daugiau nei dviejų kiaušinių, siekiant užtikrinti mitybos įvairovę. Kalbant apie paruošimo būdus, R. Stukas atkreipia dėmesį, kad sveikiau rinktis virtus kiaušinius. „Kepimas nėra geriausias būdas. Virtas kiaušinis bus gerai įsisavintas, jame nebus riebalų“, – pabrėžė profesorius. Taip pat jis patarė itin saikingai vartoti tokius pagardus kaip majonezas ar sviestas.
Pavasarinis nuovargis ir mitybos iššūkiai
Pavasarį daugelis jaučia nuovargį, ir profesorius R. Stukas pateikia paprastą paaiškinimą: trūksta šviežių daržovių, o su maistu negaunama pakankamai vitaminų.
Nors per žiemą išlaikytos daržovės ir atrodo gerai, jų biologinė vertė yra mažesnė. Be to, saulės spindulių stoka lemia vitamino D stygių, o šaltuoju metų laiku sumažėjęs fizinis aktyvumas dar labiau silpnina organizmą.
Lietuvių mitybos įpročiai: kodėl nesijaučiame laimingi?
Tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojų mityba dažnai yra nevisavertė – grubiai tariant, pusė gyventojų maitinasi netinkamai, todėl jiems gresia įvairios lėtinės ligos. Profesorius pabrėžia, kad tik 31 proc. gyventojų, pirkdami maistą, pirmiausia galvoja apie sveikatą, o likusiems svarbiau produkto skonis ar kaina. Negana to, R. Stukas atkreipia dėmesį, kad net 95 proc. „laimės hormonu“ vadinamo serotonino sintetinama žarnyne. Jei trūksta gerųjų žarnyno bakterijų, trūksta ir serotonino, dėl ko žmogus gali nesijausti laimingas.
Efektyvi dieta ne visada yra saugi
Pavasaris dažnai skatina imtis įvairių dietų. Populiarios, pavyzdžiui, keto dietos, šalininkai džiaugiasi greitai krentančiais kilogramais. Tačiau profesorius R. Stukas įspėja, kad vien svorio kritimas nereiškia, jog pasirinktas mitybos būdas yra sveikas. „Reikia mintyje turėti ne tik kūno svorį, bet ir sveikatą, laikytis visuminio požiūrio į organizmą. Labai svarbu, kad laikantis dietos mes nepakenktume. Nukritusius kilogramus užfiksuosime po mėnesio, o sveikatos sutrikimus – po metų, kitų. Jie bus negrįžtami“, – teigia profesorius. Jis priduria, kad trūksta mokslinių tyrimų, pagrindžiančių tokių dietų saugumą. Norint jaustis gerai ir būti sveikam, mityba privalo būti įvairi, o netradicinius mitybos būdus reikėtų derinti su gydytoju dietologu. Eksperimentuoti savo sveikata nepatartina.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.