Demencija – tai liga, kuri dažnai priverčia artimuosius ieškoti pagalbos prižiūrint senjorą namuose. Nacionalinio socialinės integracijos instituto „Senjoro“ programos vadovė Rugilė Bitautaitė pažymi, kad ligos pradžioje tiek senjorui, tiek jo šeimai būna itin sunku pripažinti, jog reikalinga specialistų parama.
„Teikdami priežiūros namuose paslaugas senjorams, dažnai susiduriame su atvejais, kai artimieji ligos pradžioje patys prižiūrėjo senjorą, tačiau ilgainiui, ligai ūmėjant, tai tapdavo per sudėtinga – jiems stigdavo laiko suderinti asmeninį gyvenimą su sergančiojo poreikiais. Artimieji patys pamiršdavo pasirūpinti savimi, kas neigiamai atsiliepdavo ne tik senjoro, bet ir artimųjų fizinei bei emocinei sveikatai“, – pasakoja R. Bitautaitė.
Jai pritaria ir Alzheimerio ligos draugijos prezidentė, gydytoja psichiatrė psichoterapeutė Rasa Ruseckienė, pabrėžianti, kad demencija – tai kompleksinė problema, reikalaujanti darbo tiek su pacientu, tiek su jo šeimos nariais.
„Demencija praktiškai neturi gydymo, todėl tai reiškia, kad žmogaus sveikata ir gyvenimo kokybė su laiku tik prastės. Būtent tai sudėtingiausia pasakyti pacientui ir jo artimiesiems. Pažengus ligai, kyla daug sunkumų bendravime, kasdieniame gyvenime, buityje ir emocijų valdyme. Demencijos eiga yra svyruojanti – būna ramesnių epizodų, būna ir sunkesnių, kai pacientai tampa agresyvūs, sujaudinti, priešiški ir nevaldomo elgesio. Sakyčiau, tai yra sunkiausias laikas visiems, kada būtent kreipiamasi pagalbos“, – pasakoja gyd. R. Ruseckienė.
Kaip atpažinti pirmuosius ligos simptomus?
Pasak gydytojos R. Ruseckienės, pirmieji demencijos simptomai dažniausiai pasireiškia vyresniame amžiuje, nuo 60 metų, tačiau šia liga gali susirgti ir jaunesni asmenys, net 45 metų amžiaus.
„Pirmieji demencijos simptomai būna ne atminties sutrikimai, o emociniai svyravimai, nepaaiškinamas nerimas, saugumo jausmo praradimas, baimė dėl ateities, neužtikrintumas savo veiksmais ir sprendimais, sunkumai darbe atliekant įprastas užduotis, miego sutrikimai, dažnai ir depresija.
Tik vėliau išryškėja kognityvinės veiklos sutrikimai – trumpalaikės atminties deficitas, kai tampa sunku įsiminti naują informaciją“, – įvardija gyd. R. Ruseckienė.
Gydytoja R. Ruseckienė atkreipia dėmesį, kad dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės demencijos paplitimas tampa kone pandeminis, todėl riziką susirgti turi kiekvienas. Didžiausią riziką patiria asmenys, kurių šeimoje jau buvo demencijos atvejų, taip pat sergantys lėtinėmis ligomis (pvz., cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis). Galvos smegenų infarktas ar stipri galvos trauma taip pat gali padidinti riziką. Tyrimai rodo, kad žemesnis išsilavinimas ir moteriška lytis (dėl ilgesnės gyvenimo trukmės statistikos) taip pat susiję su didesne tikimybe susirgti.
Žarnyno sveikata ir demencijos prevencija
Gydytoja R. Ruseckienė pabrėžia, kad norint atitolinti demenciją, ypač svarbu atsakingai rūpintis savo žarnynu. Naujausi tyrimai atskleidžia, kad liga neretu atveju gali kilti dėl žarnyne prasidėjusio uždegiminio proceso.
„Demenciją sukeliančios amiloidinės plokštelės pirmiausia atsiranda žarnyne, o tada keliauja į smegenis, kur susidaro jų sankaupos, trukdančios normaliai smegenų veiklai bei ardančios jų struktūrą. Todėl svarbu užtikrinti sveiką mitybą, atsisakyti maisto produktų, kuriuose gausu augalinių baltymų lektinų – tai grūdai, sėklos, ankštiniai augalai, rudieji ryžiai, bulvės. Būtent lektinai mūsų žarnyne gali sukelti uždegimus ir išbalansuoti žarnyno mikrobiomo veiklą“, – pasakoja gyd. R. Ruseckienė.
Ligos atitolinimui – proto mankštos
Proto mankštos ir įvairūs galvosūkiai ne tik gerina smegenų veiklą, bet ir gali padėti atitolinti demenciją, teigia „Senjoro“ vadovė Rugilė Bitautaitė. Todėl vyresniame amžiuje ypač svarbu į kasdienę rutiną įtraukti tokias veiklas.
„Proto mankštos neužkirs kelio demencijai, bet gali ją atitolinti. Dėl to mūsų individualios priežiūros darbuotojai, lankydami senjorus, ne tik rūpinasi jų buitimi ir higiena, bet drauge užsiima įvairiomis fizinėmis ir kultūrinėmis veiklomis. Daug dėmesio skiriame ir proto mankštoms – kiekvieną mėnesį drauge su senjoru sprendžiame naujas užduotis, skatinančias smegenų veiklos aktyvumą. Interaktyvios užduotys pradžiugina senjorus, o mes tuo tarpu galime stebėti, kaip jiems sekasi ir ar nėra kokių nors ankstyvų atminties ir elgesio pakitimų“, – pasakoja R. Bitautaitė.
„Senjoro“ vadovė pabrėžia, kad proto mankštos neturi būti itin sudėtingos ir jas kiekvienas senjoras gali atlikti tiek su artimaisiais, tiek savarankiškai. Ji įvardija keletą dažniausiai praktikoje taikomų pratimų:
- Veiklos su nedominuojančia ranka. Kartas nuo karto pabandykite valgyti, rašyti ar valytis dantis priešinga ranka, negu visada tai darote.
- Žaidimai smegenims. Drauge su artimaisiais žaiskite šaškėmis, šachmatais arba kortomis. Taip pat leidžiant laiką vienam, patariama spręsti kryžiažodžius ar žaisti sudoku.
- Pirkinių sąrašo įsiminimas. Jeigu eidami apsipirkti naudojate pirkinių sąrašą, pabandykite jį susirašę įsiminti visus produktus ir pirmą ratą parduotuvėje apsukti nežiūrėdami į jį.
- Skaičiavimas mintinai. Tai gali pagerinti smegenų veiklą, todėl kartas nuo karto pabandykite skaičiavimus atlikti be skaičiuotuvo.
- Užsienio kalbos mokymasis. Nors su amžiumi gali tapti sunkiau išmokti naują užsienio kalbą, visgi šis procesas itin naudingas senjoro atminčiai ir dėmesio koncentracijai.
- Fizinė veikla lauke. Mankštos gryname ore ne tik stiprina fizinę sveikatą, bet ir gali padėti gerinti atmintį, mažinti stresą ir palaikyti bendrą gerą savijautą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.