Gydytojas V. Morozovas teigia, kad erkių su itin šiltu pavasarišku oru ar netgi vasara sieti nereikėtų. Pirmasis erkių sezonas Lietuvoje šiemet prasidėjo apie Naujuosius metus, kada lauko termometro stulpelis rodė keletą laipsnių šilumos. Antroji erkių sezono banga taip pat jau startavo, primindama apie nuolatinį pavojų.
Kur tyko pavojus? Erkių gyvenamosios vietos ir judėjimo trajektorijos
Erkės mūsų krašte dažniausiai neršia vėlyvą žiemą, pavasarį, vasarą ir rudenį, tad apsauga turime rūpintis bene visus metus. Šie voragyviai sutinkami aukštoje žolėje bei krūmuose, ten, kur šilta ir drėgna: prie vandens telkinio, kur nenušienauta žolė, arba riboje tarp miško ir pievos, kur pavėsis ir daugiau žolių. Erkė gali įsisiurbti ir miesto centre, jei erdvės nėra nušienautos – tokių atvejų yra registruota net populiariuosiuose Sereikiškių bei Vingio parkuose Vilniuje.
Patikima apsauga: ar repelentai tikrai veiksmingi?
„Žmonės klysta manydami, kad repelentai nuo erkių yra patikima apsauga, tačiau tiesa yra tokia, kad nėra nei vieno purškalo, kuris vienareikšmiškai atbaidytų erkes. Nors tai nėra moksliškai pagrįsta, bet sakoma, kad jeigu repelentas bus aktyviai ir dažnai žmonių naudojamas vienoje specifinėje teritorijoje, po keleto metų erkės prie jo pripras ir nebebijos. Erkių medžiojimo stilius skiriasi nuo musių, mašalų ar uodų – jos pakankamai lėtai juda ir, kai gyvūnas ar žmogus eina pro šalį, užsikabina už jų kailio ar drabužių“, – paaiškina medicinos centro „Northway“ šeimos gydytojas V. Morozovas.
Anot jo, drabužiai ir avalynė yra pirminė apsauga, mat jei erkė negalės prasiskverbti iki odos ir įsisiurbti, bus išvengta visų ligų. Gydytojas pabrėžia, kad norint, jog drabužiai apsaugotų nuo šių voragyvių, būtina juos rinktis tinkamai: dėvėti ilgarankovius megztinius ar palaidines, ilgas kelnes, galvos apdangalą.
Taip pat pravartu sukišti kelnių klešnes į kojines, kurios taip pat turėtų būti storesnio audinio, avėti aukštus batus. Svarbiausia – palikti kuo mažiau atviros odos plotų bei, grįžus iš erkių zonos, nusirengti dėvėtus drabužius ir nusiprausti.
Gyvybės draudimo bendrovės „SB draudimas“ vadovas Saulius Jokubaitis teigia, kad šiemet atlikta apklausa parodė, jog 51 proc. lietuvių nuo erkių saugosi rinkdamiesi sandarius drabužius, o 49 proc. pasitiki cheminėmis priemonėmis. Nors pusė gyventojų žino apie tinkamos aprangos naudą, tyrimas atskleidė, kad su erkių platinamomis ligomis yra susidūręs kas trečias gyventojas. Tai rodo, jog net ir dedant pastangas, absoliuti apsauga nėra garantuojama. „SB draudimas“ siūlomose programose yra įtraukiamas erkinis encefalitas ir Laimo liga, o apie šias galimybes, pasak S. Jokubaičio, nežino beveik pusė lietuvių.
Bendradarbiaujant su tekstilės gamybos įmone „Sparta textile“, buvo sukurtos nuo erkių apsaugančios kojinės, grįstos inovatyviomis technologijomis. Jos gaminamos iš specialių verpalų, apdorojamų natūraliu erkes atbaidančiu repelentu, todėl erkės negali kopti link atvirų kūno vietų.
Ką daryti, jei erkė įsisiurbė? Svarbu žinoti kiekvienam
Šeimos gydytojas V. Morozovas paaiškina, kad jei visgi erkei pavyksta įsisiurbti, labai svarbu ją kuo greičiau ištraukti. Kartais geriau patiems užsiimti erkės ištraukimo procesu nei laukti eilėse gydymo įstaigoje. Kuo greičiau erkė bus ištraukta, tuo mažesnė tikimybė užsikrėsti jos pernešama liga. Jei odoje lieka erkės galvutė, jaudintis nereikėtų – ji, tarsi rakštis, pati pasišalins iš organizmo.
„Voragyvio, nešiojančio erkinį encefalitą, vien įkandimas gali tapti lemtingu, nes užkratas slypi erkės seilėse. Tačiau nuo to apsaugo skiepai. Jei erkė nešioja Laimo ligą, ji tūno žarnyne, todėl užsikrečiama po kurio laiko – bakterija į žmogaus kraują patenka, kai erkė būna prisisiurbusi kraujo ir atrajoja jį atgal. Būtent todėl svarbu ištraukti erkę kuo greičiau. Taip pat nepatartina tikėti mitais ir ant įkandimo vietos tepti aliejaus – jis tik privers erkę greičiau išleisti nuodus į žmogaus kraują“, – sako V. Morozovas.
Apgaulingi simptomai ir ilgalaikės pasekmės: erkinis encefalitas ir Laimo liga
Gydytojas atskleidžia, kad pirmieji erkinio encefalito ir Laimo ligos simptomai gali būti apgaulingi. Erkinį encefalitą lydį į gripą panašūs požymiai: aukšta temperatūra, raumenų skausmas, nuovargis. Tačiau tai vyksta bangomis – nuslūgsta ir vėl atsinaujina. Laimo ligos skiriamasis bruožas yra migruojanti eritema, dar vadinama „buliaus akimi“ – bėrimas aplink įkandimo vietą su aiškiu centru ir formą keičiančiu kraštu.
„Šios dvi ligos yra labai rimtos ir sudėtingos. Pavyzdžiui, susirgus erkiniu encefalitu, atsiranda didelė invalidizacijos, po-virusinio nuovargio sindromo, paralyžiaus, neurologinių sutrikimų tikimybė. Kiekvienais metais fiksuojama ir mirties atvejų. Štai Laimo liga veikia tyliai – pažeidžia sąnarius, o vėliau, progresuodama, paveikia nervų sistemą ir širdies bei kraujagyslių sistemą. Tada gali kankinti širdies ritmo sutrikimai, alpimas, paralyžius, neaiškios kilmės silpnumas“, – sako šeimos gydytojas.
Jis priduria, kad abi minėtos ligos yra sudėtingai gydomos bei palieka sunkius, ilgalaikius sveikatos sutrikimus, todėl reikėtų imtis visų pastangų, siekiant jų išvengti. Prasidėjus erkių sezonui ir pavasarėjant, svarbu gamtoje laiką leisti saugiai, kad galėtume jaustis užtikrinti, jog į namus grįšime be įsisiurbusių voragyvių ir pavojingo užkrato.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.