Minint tarptautinę edukacijos dieną, ekspertai pastebi nerimą keliančią tendenciją: pacientai neretai vis dar renkasi savigydą, pasikliaudami dirbtinio intelekto patarimais, liaudies medicina ar nepagrįstais mitais. Tokia praktika gali lemti rimtas ir negrįžtamas pasekmes sveikatai.
Savigyda – pavojinga iliuzija, griaunanti sveikatą
Pajutę sveikatos sutrikimo požymius, žmonės vis dažniau pirmiausia siekia savarankiškai juos gydyti, ieškodami patarimų internete arba konsultuodamiesi su dirbtinio intelekto programomis. Įprastai siekiama greitai rasti sprendimą ir išvengti ilgų eilių gydymo įstaigose – vyrauja pasitikėjimas plačiai prieinama informacija internete ir liaudies medicina.
Vis dėlto, tokių patarimų tinkamumas priklauso nuo diagnozės. Esant lengviems negalavimams, jie gali būti nepavojingi, tačiau rimtesnių ligų atveju tokia praktika gali turėti itin neigiamų pasekmių, pažymi klinikos šeimos gydytoja Elena Šukė. Jos teigimu, pasitikėjimas neprofesionaliais šaltiniais, ypač kai kalbama apie sunkias ligas, yra didžiulė rizika.
„Ypač pavojinga situacija susidaro tuomet, kai savigydos imasi asmenys, kuriems diagnozuota onkologinė liga. Tokie pacientai dažnai pasitelkia alternatyvius gydymo metodus arba imasi badavimo, manydami, kad vėžys išnyks dėl maistinių medžiagų trūkumo. Tačiau kol eksperimentuojama su organizmu, liga dažnai progresuoja, o gydytojams vėliau gali tapti sudėtinga arba net neįmanoma suteikti reikiamą pagalbą“, – akcentuoja ekspertė.
Medikamentai: nuo griežto atmetimo iki nepagrįsto šventumo
Tiek įprastų, tiek sunkių ligų atvejais neretai manoma, jog natūralūs arba alternatyvūs metodai yra saugesni nei medikamentinis gydymas. E. Šukė teigia, kad nors daugelis liaudies medicinos praktikų nėra kenksmingos, tačiau jų teigiamas poveikis nėra moksliškai įrodytas, o tiksliam gydymui būtina profesionalų intervencija.
„Dažnai pastebima, kad pacientai, gavę vaistų rekomendacijas dėl, pavyzdžiui, padidėjusio cholesterolio, atsisako juos vartoti ir pasirenka liaudies medicinos gydymo metodus, tokius kaip žolelių užpilai, laikydami juos mažiau kenksmingais.
Nors šios priemonės dažnu atveju nepadarys žalos sveikatai, jos taip pat nesuteiks reikiamo terapinio poveikio. Be to, nepatikrinti papildai ar preparatai, įsigyti internetu ar turgavietėje, gali sukelti rimtų sveikatos problemų, įskaitant kepenų pažeidimus“, – pabrėžia gydytoja.
Visuomenėje taip pat egzistuoja kitas kraštutinumas, kai tikima, jog antibiotikai yra universalus sprendimas visoms sveikatos problemoms, nepriklausomai nuo ligos pobūdžio ar priežasties. E. Šukė pastebi, jog tokia nuostata gali kilti dėl klaidingų įsitikinimų, neva šie vaistai yra panacėja bet kokiems negalavimams, įskaitant tiek bakterines, tiek virusines infekcijas.
„Itin plačiai paplitęs mitas, kad siekiant greitai pasveikti, būtina vartoti antibiotikus. Tačiau svarbu akcentuoti, jog antibiotikai yra neveiksmingi prieš virusines infekcijas. Nepaisant to, pacientai, turintys antibiotikų atsargų namuose, nesilanko pas gydytojus ir vartoja juos savo nuožiūra, taip ne tik negydydami tikrosios ligos, bet ir didindami atsparumo antibiotikams riziką“, – perspėja E. Šukė.
Profilaktika: kodėl reguliarus sveikatos tikrinimas gelbsti gyvybes?
Daugeliui gyventojų dar nėra susiformavęs įprotis reguliariai profilaktiškai tikrintis sveikatą neturint nusiskundimų. Tačiau nemaža dalis sunkių ligų būtent ankstyvose stadijose dažniausiai nesukelia jokių nemalonių pojūčių, todėl jas nustatyti galima tik per profilaktines patikras ir tinkamai laiku pradėjus gydymą.
Kita vertus, matoma tendencija, kad daugėja žmonių, kurie renkasi privatų sveikatos draudimą, siekdami greičiau gauti vizitą pas gydytojus. Pasak draudimo bendrovės atstovo Audriaus Zinevičiaus, taip jiems anksčiau nustatoma diagnozė ir paskiriamas gydymas, užkertamas kelias ligų progresavimui. Eksperto teigimu, tokia draudimo rūšis suteikia galimybę greičiau pasirūpinti sveikata ir užkardyti iš tiesų pavojingas ligas.
„Pastaraisiais metais gyventojų galimybės gauti sveikatos priežiūros ir medicinos paslaugas privačiose įstaigose išaugo ne tik dėl didėjančios tokių paslaugų pasiūlos ar kylančio bendro gyventojų pajamų lygio, bet ir darbdavių, priimančių sprendimą darbuotojams siūlyti privatų sveikatos draudimą, kaip papildomą naudą“, – komentuoja A. Zinevičius. Anot jo, sveikatos draudimas suteikia galimybę patogiau pasirūpinti savo sveikata, operatyviai gauti kokybiškas gydymo paslaugas, apsilankyti pas norimą specialistą, atlikti gydytojo paskirtus tyrimus ar reabilitaciją, o taip pat pirkti vaistus ir medicinos priemones.
Profesionali medicininė pagalba ir reguliarios profilaktinės patikros išlieka svarbiausi geros sveikatos garantai. Pasikliauti nepatikrintais šaltiniais ar savigyda – tai rizikuoti savo ateitimi ir gerove.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.