Naujausi JAV mokslininkų tyrimai atskleidžia, kad Alzheimerio ligą galima nustatyti dešimtmečiais anksčiau, nei pasireiškia pirmieji simptomai. Šis atradimas gali radikaliai pakeisti ligos prevencijos ir gydymo strategijas, ypač pabrėžiant gyvenimo būdo įtaką. Mokslininkai teigia, kad gyvenimo būdo pokyčiai, skirti sumažinti tam tikros rūšies riebalų kiekį organizme, galėtų sulėtinti arba net užkirsti kelią Alzheimerio ligai.
Ankstyva diagnostika – raktas į efektyvią prevenciją
Tyrimo autorė, dr. Mahsa Dolatshahi, pabrėžė rezultatų svarbą. „Alzheimerio ligos patologiją tyrėme vidutinio amžiaus – 40–50 metų – žmonėms. Tai yra ankstyviausios ligos patologijos stadijos, kai galimi pokyčiai, pavyzdžiui, svorio ir visceralinių riebalų kiekio mažinimas, gali būti veiksmingiausia priemonė padedanti užkirsti kelią ligai arba atitolinti jos pradžią“, – teigė dr. M. Dolatshahi. Kadangi Alzheimerio liga jau diagnozuota milijonams žmonių, šis tyrimas ryžtingai pabrėžia gyvenimo būdo veiksnių, lemiančių ligos eigą, svarbą.
Netikėtas ryšys: vidiniai riebalai ir smegenų sveikata
Tyrime dalyvavo 80 vidutinio amžiaus asmenų, neturinčių kognityvinių sutrikimų, kurių vidutinis amžius siekė 49,4 metų. Pastebėtina, kad 57,5 proc. dalyvių turėjo antsvorį arba buvo nutukę. Tyrimas ypatingą dėmesį skyrė nutukimui ir kūno masės indeksui (KMI).
Visiems dalyviams buvo atlikta išsami diagnostika: smegenų pozitronų emisijos tomografija (PET), magnetinio rezonanso tomografija (MRT), taip pat gliukozės, insulino ir cholesterolio kiekio tyrimai. Pilvo MRT pagalba buvo tiksliai išmatuotas poodinių riebalų (esančių po oda) ir visceralinių riebalų (supančių vidaus organus) kiekis. Dr. M. Dolatshahi paaiškino: „Mes analizavome KMI, visceralinių riebalų, poodinių riebalų, kepenų riebalų, šlaunų riebalų ir raumenų, taip pat atsparumo insulinui ir DTL („gerojo cholesterolio“) ryšį su beta amiloidų ir tau baltymais. Šių baltymų kaupimasis smegenyse yra laikomas pagrindine Alzheimerio ligos priežastimi.“
Nutukimas, insulino atsparumas ir cholesterolio įtaka
Tyrimo rezultatai, pristatyti kasmetiniame Šiaurės Amerikos radiologų draugijos susitikime Čikagoje, atskleidė, kad didesnis visceralinių riebalų kiekis buvo susijęs su padidėjusiu amiloido kiekiu smegenyse.
Aukštas KMI buvo atsakingas už 77 proc. didesnę šios rizikos dalį. Įdomu tai, kad kitos rūšies riebalai nepaaiškino su nutukimu susijusios Alzheimerio patologijos padidėjimo.
„Mūsų tyrimas parodė, kad didesnis visceralinių riebalų kiekis buvo susijęs su didesniu dviejų Alzheimerio ligos patologinių baltymų – amiloido ir tau – kiekiu, nustatytu PET skenavimu. Mūsų žiniomis, tai vienintelis tyrimas, kuriame šie rezultatai buvo nustatyti vidutinio amžiaus žmonėms, kai tyrimo dalyviams iki pirmųjų Alzheimerio ligos sukeliamų demencijos simptomų buvo likę keli dešimtmečiai“, – detalizavo dr. M. Dolatshahi.
Be to, tyrimas nustatė, kad didesnis atsparumas insulinui ir mažesnis DTL („gerojo cholesterolio“) kiekis taip pat buvo susiję su dideliu amiloido kiekiu smegenyse. Visceralinių riebalų poveikis amiloido patologijai šiek tiek sumažėjo asmenims, kurių DTL kiekis buvo didesnis.
Kaip gyvenimo būdas veikia smegenų kraujotaką?
Tyrimo vyresnysis autorius profesorius Cyrus Raji teigė: „Pagrindinė mūsų darbo išvada yra ta, kad Alzheimerio ligos rizikos valdymas nutukimo atveju turės būti susijęs su medžiagų apykaitos ir lipidų problemomis, kurios dažnai kyla dėl didesnio kūno riebalų kiekio.“ Dr. M. Dolatshahi pabrėžė, kad nors ankstesniuose tyrimuose buvo įrodyta didelio KMI įtaka smegenų ląstelių pažeidimui, nė viename iš jų nebuvo tiriamas skirtingas visceralinių ir poodinių riebalų ar medžiagų apykaitos vaidmuo, susijęs su Alzheimerio amiloido patologija tokiame ankstyvame etape kaip vidutinis amžius.
Mokslininkai taip pat ketina pristatyti kito tyrimo išvadas, kuriose nurodoma, kaip nutukimas ir visceraliniai riebalai mažina kraujotaką smegenyse. Atlikus kognityviai normalių suaugusiųjų smegenų ir pilvo skenavimus, nustatyta, kad asmenų, turinčių daugiau vidinių pilvo riebalų, bendra smegenų kraujotaka buvo prastesnė. Priešingai, tarp tų, kurie turėjo daugiau ar mažiau poodinių riebalų, didelio smegenų kraujotakos skirtumo nebuvo.
Profesorius C. Raji apibendrino: „Šis tyrimas turės didelę reikšmę visuomenės sveikatai, nes beveik trys iš keturių amerikiečių turi antsvorio arba yra nutukę. Žinant, kad visceralinis nutukimas neigiamai veikia smegenis, atsiveria galimybė, kad gydymas, keičiant gyvenimo būdą ar vartojant tinkamus medikamentus svoriui mažinti, galėtų pagerinti smegenų kraujotaką ir galbūt sumažinti Alzheimerio ligos naštą bei riziką susirgti.“
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.