Kasmet tūkstančiai žmonių patiria staigią širdies mirtį viešosiose vietose, o kiekviena minutė yra auksinė gelbstint gyvybę. Neperžengiantis laikas, kol atvyksta medikai, dažnai lemia lemtingą baigtį. Tačiau naujausias įvykis Kaune ryškiai iliustruoja, kaip tinkamai įrengtas ir greitai panaudotas defibriliatorius gali pakeisti situacijos eigą.
Vienoje Kauno parduotuvėje klientui staiga sustojus širdžiai, operatyvių darbuotojų ir viešai prieinamo defibriliatoriaus dėka buvo išsaugota žmogaus gyvybė. Vietoje stabilizavus būklę, asmuo buvo išvežtas į ligoninę. Šis incidentas kelia klausimus: kodėl šie gyvybę gelbstintys prietaisai nėra įprastas reiškinys viešosiose erdvėse ir kokia jų reali nauda?
Incidentas, pakeitęs likimą: Kauno parduotuvėje išgelbėta gyvybė
Nelaimė, nutikusi prekybos vietoje Kaune, įrodo, kaip svarbu staiga susmukus žmogui viešoje vietoje suteikti operatyvią pagalbą. UAB „Simplea“ direktorius Darius Tamošaitis išsamiai nupasakojo, kas tą dieną vyko Kauno „Varle.lt“ salone.
„Klientas užėjo į saloną atsiimti savo užsakymo ir po kelių akimirkų susmuko. Tuo metu salone buvo dar keli klientai ir keli mūsų darbuotojai, jie iš karto pastebėjo sukniubusį žmogų. Tuomet vienas iš kolegų skubiai griebė savo mobilųjį telefoną ir paskambino pagalbos numeriu 112, taip pat stebėjo žmogaus būklę. Kiti kolegos taip pat atskubėjo į pagalbą. Aš bei kolegos buvome pradėję atlikti nukentėjusiajam širdies masažą pagal skubiosios pagalbos skambučių operatorės instrukcijas. Viena iš kolegių čiuopė žmogaus pulsą. Akimirksniu supratau situacijos rimtumą, todėl nubėgau į tame pačiame pastate esančią parduotuvę „Lemona“, kurioje pastato savininko iniciatyva buvo nupirktas ir laikomas defibriliatorius „CardiAid“. Defibriliatorių atsinešiau per mažiau nei minutę ir iš karto išpakavęs elektrodus su kolegų pagalba juos uždėjau ant žmogaus krūtinės. Toliau sekėme defibriliatoriaus instrukcijas lietuvių kalba, kadangi jis yra pilnai automatinis, teliko klausytis, ką sako vedlys“, – teigia D.
Tamošaitis.
Gaivinimo operacijoje aktyviai dalyvavo trys darbuotojai, vėliau prisijungė ir vienas klientas, ką tik baigęs pirmosios pagalbos kursus. Atvykus trims medikų ekipažams, gaivinimas buvo tęsiamas dar kelias minutes, kol žmogus pradėjo kvėpuoti ir atsistatė gyvybiniai rodikliai. Stabilizavus būklę, asmuo buvo išvežtas į ligoninę.
„Kur rasti defibriliatorių, žinojome aiškiai, nes jis buvo savanoriškai pastato savininkų (nuomotojo) nupirktas ir padėtas visiems matomoje ir prieinamoje vietoje, nors ir ne mūsų parduotuvėje. Dėl to noriu padėkoti „GB Group“ ir jų vadovui S. Mykolaičiui už šią puikią iniciatyvą. Po šio įvykio, be abejonės, jautėmės sukrėsti, tačiau žinojome padarę gerą darbą. Kolektyvą pagyrė ir atvykę medikai, anot jų, net jei panašių įvykių metu netoliese būna defibriliatorius, ne visi išdrįsta jį panaudoti ir tuo labiau atlikti gaivinimo procedūrą. Šiuo atveju padėjo tai, kad esu ne kartą buvęs mokymuose ir matęs bei bandęs gyvai būtent tokio modelio mokomąjį defibriliatorių. Stebėjau, kaip jis įsijungia ir kaip reikia uždėti elektrodus, taip pat ir kolektyvas buvo sukaupęs nemažai žinių, susijusių su skubiąja pagalba“, – teigia UAB „Simplea“ direktorius.
Kodėl defibriliatoriai būtini viešosiose erdvėse?
Simonas Mykolaitis, įmonės „GB Projektai“ vadovas, kurio dėka „Lemona“ parduotuvėje atsirado defibriliatorius, teigia, kad šį prietaisą įsigyti paskatino domėjimasis tuo, kas vyksta aplinkui.
„Ne kartą teko išgirsti istorijas, kuomet šio prietaiso pagalba išgelbėjami žmonės. Teko ir patiems bendrauti su medikais, kurie išsakė, kad tinkamai naudojamas defibriliatorius galėtų išgelbėti daugybę gyvybių. Nusprendėme išsirinkti pilnai automatinį „CardiAid“ defibriliatorių, kuris aiškiai nurodytų, ką kritiniu momentu reikėtų daryti. Kaip žinia, nutikus tokiai nelaimei, aplinkiniai žmonės dažnai pasimeta, tad toks prietaisas padeda išvengti šios būsenos, suteikia aiškumo. Po incidento Kaune, nusprendėme ir Vilniuje esančioje parduotuvėje patalpinti antrą defibriliatorių, kad būtų skirtinguose prekybos vietos aukštuose. Stengiamės užtikrinti šių prietaisų pasiekiamumą, matomumą, užklijavome ir papildomų lipdukų, nurodančių, kurioje tiksliai vietoje yra defibriliatoriai. Na, o tai, kad šis įrenginys yra būtinas kiekvienoje viešoje prieigoje, yra akivaizdu. Staiga, net ir sveikų, jaunų žmonių širdžiai sustojus, šio prietaiso elektrinis impulsas geba širdį staigiai „užkurti“. Manyčiau, kad su šiuo įrenginiu turėtų būti supažindintas kiekvienas – juo turėtų būti taip paprasta naudotis, kaip suvesti pirmosios pagalbos numerį. O ir pati valstybė turėtų skirti daugiau dėmesio šiam įrenginiui, jo pritaikymui. Šis prietaisas, manyčiau, turėtų būti patalpintas kiekvienoje viešojoje įstaigoje“, – teigia S. Mykolaitis.
Nekalbūs skaičiai: Lietuvoje trūksta duomenų ir sąmoningumo
Anksčiau minėtas defibriliatorius „CardiAid“, pagelbėjęs parduotuvėje susmukus žmogui, yra bendrovės „Omnia vincit“ siūlomas produktas. Sigitas Baškys, UAB „Omnia vincit“ direktorius, išsamiau paaiškina, kad viešosios prieigos defibriliatorius yra prietaisas, specialiai sukurtas naudojimui viešosiose erdvėse, tam kad galėtumėte atlikti gyvybę gelbstinčią defibriliaciją pirmosiomis, kritinėmis minutėmis, kol atvyks profesionali pagalba.
„Rinkoje defibriliatorių rūšių bei porūšių yra labai daug – egzistuoja pilnai automatiniai, pusiau automatiniai prietaisai. Skirtingų defibriliatorių gamintojų, tiekiančių prietaisus viešajai prieigai, yra apie dešimt. Modelių, prieinamų rinkai, yra maždaug apie dvidešimt. Pamažu artėjame prie to, kad Europos Sąjungoje bus galima prekiauti tik tokiais defibriliatoriais, kurie turi naują medicininių prietaisų sertifikatą, tai yra, prietaisas turi būti praėjęs klinikinius tyrimus. Kaip, kad „CardiAid“ jau turi“, – teigia S. Baškys.
„CardiAid“ defibriliatorius, naudotas ir incidento Kauno parduotuvėje metu, S. Baškio teigimu, yra vienas paprasčiausių prietaisų vartotojui.
„Viena iš svarbiausių „CardiAid“ savybių yra lengvas ir patogus prietaiso naudojimas. Siekiama, kad viešojoje prieigoje defibriliatorius būtų kuo paprasčiau suprantamas, kad žmonėms nekiltų dvejonių, kaip prietaisas veikia. Mes pirmieji Lietuvoje pradėjome prekiauti viešosios prieigos defibriliatoriais kitaip. Pagrindinis tikslas – edukuoti visuomenę. Mūsų išskirtinumas yra tai, kad išaiškiname pagrindines prietaiso ypatybes, skirtumus tarp jų, nes niekada nežinosi su kokiu defibriliatoriumi gali susidurti viešoje vietoje. Priminti, jog defibriliatorius be juo mokančių pasinaudoti žmonių yra bevertis. Visada mielai konsultuojame, tad jei kam nors reikia pagalbos gali kreiptis www.cardiaid.lt esančiais kontaktais“, – tikina S. Baškys.
Tačiau ar šis prietaisas iš tiesų toks veiksmingas? UAB „Omnia vincit“ direktorius teigia, kad prietaiso efektyvumas neginčijamas, tačiau įsigyti defibriliatorių įmonėms vis dar trukdo klaidinanti informacija, pateikiama viešojoje erdvėje neva jis labai brangus ir netikslūs statistiniai duomenys.
„Gaila, tačiau Lietuvoje nėra vedama konkreti statistika – teigiama, kad jeigu žmogus mirė nuo širdies ligos, dažniausiai tai priskiriama lėtinei ligai ir neatsižvelgiama ar tokiam asmeniui buvo galima padėti. Tačiau pasaulinė statistika žymi, kad per metus 1000 žmonių tenka 1 atvejis, kuomet sustoja širdis, tačiau asmenį dar būtų galima buvus išgelbėti. Tad ši problema yra iš tiesų didelio masto. Visuomenėje daug dėmesio skiriama gaisrų profilaktikai, autoavarijų žūtims, tačiau nesuvokiama, jog mirti gaisro metu yra 200 kartų mažesnė tikimybė nei sustos širdis, žūti autoavarijoje – 20 kartų mažesnė tikimybė nei sustos širdis. Lietuvoje kiekviena gyvybė yra atidžiai skaičiuojama, tačiau aiškiai nesuvokiama, koks skaičius žmonių miršta staiga viešoje vietoje sustojus širdžiai“, – teigia S. Baškys.
Kiekviena minutė – auksinė: Europos pavyzdžiai ir Lietuvos iššūkiai
Pašnekovo teigimu, pozityviai ir motyvuojančiai nuteikia gerosios praktikos, vykdomos kitose Europos šalyse – Olandijoje ir Danijoje.
„Pavyzdžiui, Olandijoje šiuo metu yra apie 1 defibriliatorių, tenkantį 170 žmonių, o tai leido padidinti išgyvenusiųjų skaičių nuo 6-8% iki 23-25%. Žmonės, išklausę pirmosios pagalbos kursus, specialiai tam sukurtoje platformoje sutinka pasidalinti savo buvimo vieta ir suteikti pagalbą. Asmens širdžiai sustojus, aplinkiniai skambina į 112. 112 darbuotojas aktyvuoja tą vietovę, tuomet registruotas savanoris, esantis arčiausiai, platformoje gauna pranešimą kur bėgti į pagalbą. Kitas savanoris savo ruožtu greitai sužino, kurioje vietoje yra defibriliatorius, tokiu būdu jie susitinka prie nukentėjusio žmogaus ir suteikia jam pagalbą. Rekomenduojama, kad bent 4 minučių zonoje būtų veikiantis defibriliatorius (nubėgti pirmyn ir atgal per 4 minutes) bei žmogus, galintis suteikti pirmąją pagalbą. Tad Olandijoje bandomas pasiekti naujas planas – suteikti pagalbą per 4 minutes ir tokiu būdu užtikrinti net 50% išgyvenusiųjų žmonių skaičių. Kai kurių medikų skaičiavimu Lietuvoje šiuo metu atgaivinama apie 2-3%“, – pasakoja S. Baškys.
Minutės, pasak pašnekovo, išskiriamos ne veltui. „Kuomet sustoja žmogaus širdis, be galo svarbu asmeniui kuo skubiau atlikti dirbtinį gaivinimą (siekiant sukurti dirbtinę kraujo cirkuliaciją ir suteikti žmogui papildomo laiko). Jeigu niekas neatlieka dirbtinio gaivinimo, po dešimtiems minučių miršta smegenys ir tuomet jau niekas nepadės. O gaivinant žmogų rankomis su defibriliatoriaus pagalba, net keturis kartus padidėja šansai išgelbėti žmogų. Net ir incidento parduotuvėje Kaune atveju, greitoji pagalba atvyko tik už dešimties minučių, tad be defibriliatoriaus bei parduotuvės darbuotojų ir kliento pagalbos, žmogus, ko gero, būtų miręs vietoje. Tad kitų šalių siekiamybė būtent ir yra sumažinti laiką, per kurį būtų suteikiama būtinoji pagalba. Tarkime, jeigu sustojus širdžiai žmogus defibriliuojamas per vieną minutę, išgyvenamumas siekia net 90 procentų. Tad viešoje vietoje sukniubus žmogui aplinkiniams tiesiog būtina žinoti, ką reikia daryti – kitu atveju žmogui nebebus galimybių išgyventi. Ir priešingai, kuo greičiau ir kokybiškiau atliekama pagalba, tuo daugiau šansų, jog žmogus toliau gyvens ir su minimaliais padariniais. „CardiAid“ defibriliatorius yra puiki pagalbinė priemonė, kuri pati nustato ar reikia atlikti šoką ar ne, t.y. ne žmogus sprendžia. Žmogaus, suteikiančio pagalbą, darbas yra užklijuoti elektrodus, o defibriliatorius, padaręs kardiogramą ir ją įvertinęs, nusprendžia ar šokas reikalingas. „CardiAid“ kalba lietuviškai, tad visas instrukcijas pateikia suprantamai ir išsamiai. Tokiais defibriliatoriais gali naudotis visi, net ir medicininio išsilavinimo neturintys piliečiai. Džiaugiamės, jog 2024 metais mūsų klientai su „CardiAid“ pagalba atgaivino tris žmones“, – užbaigia S. Baškys.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.