Epigenetika – mokslas, tiriantis, kaip aplinkos veiksniai ir gyvenimo būdas keičia genų veiklą, nors pats genas lieka nepakitęs. Ši sritis atveria naujas perspektyvas suprasti, kaip mūsų kasdieniai pasirinkimai veikia sveikatą ir ligų riziką. Viena svarbiausių šios mokslo krypties dalių – mikroRNR (mikro ribonukleino rūgštis), dalyvaujanti genų veiklos reguliavime.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja kardiologė Agnė Šatrauskienė jau daugiau nei dešimtmetį aktyviai tyrinėja šią sritį. Ji su kolegomis atlieka ilgalaikį tyrimą, siekdami išsiaiškinti mikroRNR vaidmenį vertinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Kas yra mikroRNR ir kaip ji veikia?
MikroRNR yra itin mažos molekulės, atliekančios gyvybiškai svarbų darbą – reguliuojančios genų veiklą. Jos dažnai vadinamos „genų mygtukais“, galinčiais „įjungti“ arba „išjungti“ tam tikrus genus ir su jais susijusius procesus organizme, reguliuojant baltymų gamybą, kuri yra svarbi nuo ląstelių augimo iki ligas lemiančių procesų stabdymo.
Gydytoja A. Šatrauskienė aiškina: „Koks mikroRNR tyrimų pritaikymo praktiškumas? Genetika yra vienas sluoksnis, o epigenetika yra kitas: mes gimstame su genetiniu kodu, kurio iš esmės negalime pakeisti, visose mūsų ląstelėse yra ta pati DNR (genetika), tačiau nors odos ląstelės ir smegenų ląstelės branduoliuose turi tokią pačią genetinę informaciją, jos atrodo kitaip ir turi kitokias funkcijas. Tai lemia epigenetiniai mechanizmai. Nors DNR nekinta, visgi daug ką savo gyvenime galime koreguoti ir turėti skirtingą rezultatą, pavyzdžiui, mūsų pasirenkami gyvenimo būdo sprendimai turi įtaką epigenetiniams mechanizmams ir taip galime išvengti arba kaip tik įgyti tam tikrų ligų ar būklių. Širdies ir kraujagyslių ligos, kiek žinome, dažniau yra ne paveldimos, o stipriai priklausančios nuo mūsų gyvenimo būdo.“
Gyvenimo būdo galia ir ligų prevencija
Moksliniai tyrimai rodo, kad mikroRNR dalyvauja daugelio ligų, tokių kaip Alzheimerio liga, cukrinis diabetas, reumatoidinis artritas, vėžys bei širdies ir kraujagyslių ligos, atsiradimo ir vystymosi procesuose.
Tai suteikia vilties, kad net ir turint genetinį polinkį sirgti tam tikra liga, sveikas gyvenimo būdas gali neleisti mikroRNR „įjungti“ ligą skatinančio mechanizmo.
„Šis biožymuo – mikroRNR – tuo ir žavus, kad tyrimuose galima pamatyti vienokias reikšmes, o žmogui pakeitus gyvenimo būdą, pavyzdžiui, pradėjus daugiau judėti, sveikiau maitintis, pakankamai išsimiegoti, metus rūkyti ar įvedus kitą pokytį, galime pamatyti visai kitokius tyrimų įverčius. Galima stebėti pokytį, nes mikroRNR reaguoja į įvairius aplinkos veiksnius“, – aiškina gydytoja A. Šatrauskienė.
Ji priduria: „Net ir rūkymas – neabejotinai žalinga priklausomybė – skirtingiems žmonėms ne vienodai stipriai atsiliepia širdies ir kraujagyslių sistemai. Ši sritis – mokslinių tyrimų objektas, tačiau tikimės, kad ateityje tai bus pritaikoma kasdieniniame kardiologo darbe.“
Ateities medicina ir personalizuotas gydymas
2024 m. Nobelio premija medicinos srityje dviem amerikiečių mokslininkams buvo skirta už mikroRNR reikšmės genų reguliavime nustatymą. Tai pabrėžia, kad mokslas vis daugiau dėmesio skiria epigenetiniams tyrimams. Santaros klinikose atliekami tyrimai, siekiant išsiaiškinti, ar skirtingos mikroRNR gali prognozuoti tokius įvykius kaip infarktas, insultas ar net mirtis.
Tai – personalizuotos medicinos kelias, kurio tikslas – individualizuotas rizikos vertinimas ir gydymas. Nors dabar mikroRNR tyrimai susiduria su iššūkiais dėl didelių sąnaudų ir mikroRNR savybės keistis priklausomai nuo gyvenimo būdo ar streso, mokslininkai tiki, kad ateityje mikroRNR bus nepakeičiama diagnostikos ir gydymo priemonė.
Švietimo svarba: kodėl tai turėtume žinoti?
„MikroRNR reagavimas į įvairius mūsų gyvenimo būdo pokyčius yra vienas iš labiausiai apsunkinančių mikroRNR atėjimą į gydytojo darbo praktiką veiksnių, tačiau kartu ir didžiulis privalumas – juodu ant balto matome, kad viskas atsiliepia organizmui – ką valgome, ar judame, kokių žalingų įpročių turime, ar daug streso patiriame“, – aiškina A. Šatrauskienė.
Gydytoja kardiologė pastebi, kad pacientams daug paprasčiau suvartoti išrašytą tabletę negu pagal rekomendacijas pajudėti arba pakeisti mitybą į sveikatai palankesnę.
„Epigenetiniai rodikliai yra įrodymas, kad mūsų sveiko gyvenimo būdo pasirinkimai pasimatys ne tik po 10, 20 ar 30 metų, kai pažvelgę į veidrodį akivaizdžiai save matysime, pavyzdžiui, normalaus kūno svorio arba sergančius nutukimu, bet juos galima ištirti ir atsakymus gauti skaitine išraiška jau šiandien“, – sako gydytoja. Ji pabrėžia, kad visuomenei svarbu suprasti mokslo pasiekimus ir tai, kaip epigenetika, kaip personalizuotos medicinos proveržis, veikia mūsų sveikatą nuo aplinkos taršos iki streso lygio. „Manau, kad žmogus gali keisti savo gyvenimo įpročius tik tuomet, kai yra užtikrintas pokyčio nauda, nes įpročiai – galingas dalykas.“
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.