Priešinės liaukos (prostatos) vėžys yra klastinga liga, kuri ilgą laiką gali vystytis be jokių simptomų, todėl daugelis vyrų diagnozę išgirsta per vėlai. Šeimos gydytoja Ieva Keršytė pabrėžia ankstyvos diagnostikos ir prevencijos svarbą. Jos teigimu, valstybės finansuojama prevencinė prostatos vėžio programa, padedanti kasmet diagnozuoti apie 2500–2800 naujų atvejų, leidžia ligą nustatyti ankstyvoje stadijoje, kai ją įveikti yra lengviau.
RIZIKOS VEIKSNIAI IR KADA YRA DIDŽIAUSIA GRĖSMĖ?
Nors tikslios prostatos vėžio atsiradimo priežastys nėra žinomos, svarbiausias rizikos veiksnys yra amžius. Šeimos gydytoja pabrėžia, kad beveik 60 proc. atvejų diagnozuojama vyresniems nei 65 m. vyrams, o 45–54 m. amžiaus grupėje – apie 10 proc. Retai pasitaiko, kad liga būtų nustatoma jaunesniems nei 45 m. pacientams.
Didelę įtaką turi ir genetinis paveldimumas. Jei pirmos eilės giminaičiams (tėvui ar broliui) buvo diagnozuotas prostatos vėžys, rizika išauga. Grėsmė didėja ir tuomet, jei šeimos nariams nustatyti krūtų ar kiaušidžių onkologiniai susirgimai, siejami su BRCA1 ar BRCA2 genų mutacijomis.
Be to, I. Keršytė nurodo, kad nutukę vyrai turi didesnę tikimybę susirgti. Kiti rizikos veiksniai apima metabolinį sindromą, rasę (juodaodžiai vyrai turi didesnį polinkį), bei žalingus gyvenimo būdo įpročius: rūkymą, nesaikingą alkoholio vartojimą, mažą fizinį aktyvumą ir nesubalansuotą mitybą.
Į KOKIUS SIMPTOMUS SVARBU ATKREIPTI DĖMESĮ?
Ankstyvosiose stadijose prostatos vėžys dažnai nesukelia jokių simptomų. Vis dėlto, svarbu atkreipti dėmesį į susilpnėjusią ar nutrūkstančią šlapimo srovę, dažną šlapinimąsi (ypač naktį), sunkumus pradedant šlapintis, skausmą ar deginimo pojūtį šlapinimosi metu, kraują šlapime ar spermoje, bei erekcijos sutrikimus.
Šeimos gydytoja I. Keršytė įspėja, kad šie simptomai nebūtinai reiškia vėžį – juos gali sukelti ir gerybinė prostatos hiperplazija ar prostatitas. Todėl pajutus minėtus požymius, būtina kreiptis į šeimos gydytoją, kuris paskirs tyrimus ir, esant reikalui, nukreips pas urologą.
Vėlyvojoje stadijoje gali atsirasti kaulų, raumenų ar nugaros skausmas, bendras silpnumas, nuovargis (ypač kojose) ir nepaaiškinamas svorio kritimas.
ANKSTYVOJI DIAGNOSTIKA GELBSTI GYVYBES
Profilaktiškai atliekamas PSA (prostatos specifinio antigeno) tyrimas yra esminis įrankis siekiant laiku aptikti priešinės liaukos vėžį. Šeimos gydytoja I. Keršytė pabrėžia, kad šis kraujo tyrimas iš venos yra neskausmingas ir trunka vos kelias minutes. Ypač jį rekomenduojama atlikti vyrams, turintiems šlapinimosi sutrikimų.
Nustačius padidėjusį PSA kiekį, pacientas nukreipiamas pas urologą. Vizito metu atliekamas digitalinis rektalinis tyrimas (DRT), prostatos echoskopija, MRT ar, prireikus, paimama biopsija.
Lietuvoje nuo 2006 m. veikia valstybės finansuojama Prostatos (priešinės liaukos) vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinė programa. Ji skirta vyrams nuo 50 iki 69 m. ir vyrams nuo 45 m., jei jų tėvams ar broliams buvo diagnozuotas prostatos vėžys. Programos metu PSA tyrimas kartojamas kas 2 arba 5 metus, priklausomai nuo rezultato, ir esant reikalui skiriamas detalesnis urologo ištyrimas.
„Daugelis vyrų baiminasi pasitikrinti prostatą, mano, kad tai skausminga ar jaučiasi nepatogiai. Tačiau svarbu suprasti, kad laiku diagnozuota liga yra efektyviai gydoma, o tyrimai nėra skausmingi. Todėl nereikia bijoti vizito nei pas šeimos gydytoją, nei pas urologą“, – primena I. Keršytė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.