Akys – vienas svarbiausių pojūčių organų, leidžiantis mums matyti pasaulį. Tačiau dažnai įspėjančius jų siunčiamus signalus linkstame ignoruoti, kol situacija tampa rimta. Specialistai pabrėžia, kad ankstyva diagnostika ir laiku suteikta pagalba gali padėti išsaugoti gerą regėjimą ir užkirsti kelią sunkioms akių ligoms. Tad, kokie simptomai įspėja apie galimus akių sveikatos sutrikimus ir kada vizito pas oftalmologą nevalia atidėlioti?
Neatidėliokite vizito pas oftalmologą: įspėjantys simptomai
Pas gydytoją oftalmologą apsilankyti rekomenduojama pajutus įvairius akių pokyčius ar diskomfortą. Svarbu atkreipti dėmesį, jeigu patiriate padidėjusį akių jautrumą žiūrėdami į šviesą, jaučiate bet kokio tipo akių skausmą, jums kartojasi galvos skausmai, kurių priežastis yra nežinoma, taip pat dvejinantis akyse, matant ratilus aplink šviesos šaltinius.
„Bet kokie žaibai, blyksėjimai, juoduliai akyse arba „užslinkusi užuolaida“ gali signalizuoti apie tinklainės plyšį ar atšoką, o staiga išsikreivinęs vaizdas arba matoma tamsi dėmė – apie pakitimus geltonojoje dėmėje, todėl vizito pas gydytoją oftalmologą neatidėliokite ir kreipkitės kaip galėdami skubiau“, – pažymi oftalmologė Ž. Vieversytė.
Kaip dažnai reikia tikrintis regėjimą?
Siekiant palaikyti gerą akių sveikatos būklę, anksti diagnozuoti sutrikimus ir užkirsti kelią rimtoms ligoms, pas gydytoją oftalmologą reikėtų apsilankyti reguliariai, net jei jokių nusiskundimų nėra. Preventyvios patikros padeda nustatyti ligas ankstyvose stadijose, kai gydymas yra efektyviausias.
„Jauniems ir nusiskundimų neturintiems žmonėms iki 40 metų akis verta pasitikrinti kas 2–3 metus, o jau susidūrusiems su akių problemomis, pavyzdžiui, nešiojantiems akinius, tai reikėtų padaryti kiekvienais metais. Nuo 40 metų padidėja tam tikrų akių ligų rizika, todėl apsilankyti pas gydytoją reikėtų kas 1–2 metus“, – teigia gydytoja oftalmologė Ž. Vieversytė.
Ji pratęsia, jog 60-mečiams ir vyresniems akis būtina tikrintis kartą per metus, nes dėl vyresnio amžiaus padidėja akių ligų tikimybė.
Būtent šio amžiaus pacientams itin daug dėmesio skiriama glaukomos, kataraktos ir geltonosios dėmės degeneracijos profilaktikai.
Kam ypač svarbu rūpintis akių sveikata?
Kai kuriems žmonėms privaloma skirti ypatingą dėmesį akių sveikatai dėl padidėjusios rizikos. Tai apima įvairias grupes, kurioms reguliarūs patikrinimai ir atsargumas yra gyvybiškai svarbūs.
„Ypač savo akių sveikata turėtų rūpintis tie, kurie turi paveldimą polinkį į akių ligas, daug laiko praleidžiantys ar dirbantys su kompiuteriu, taip pat pacientai, kurie jau yra sirgę uždegiminėmis akių ligomis arba serga lėtinėmis, sisteminėmis ligomis, tokiomis kaip cukrinis diabetas ar hipertenzija“, – pasakoja oftalmologė Ž. Vieversytė.
Šaltasis miežis: kas tai ir kaip elgtis?
Gydytoja primena, jog viena iš itin dažnų akių ligų – šaltasis miežis (chalazionas) – lėtinis riebalinės voko liaukutės uždegimas, kuris atsiranda užsikimšus liaukos latakui, jame kaupiasi sekretas, o aplink formuojasi kapsulė. Šaltasis miežis gali prasidėti panašiai kaip ūmus vidinis miežis, tačiau po kelių savaičių jo paraudimas praeina ir voke palengva atsiranda kietas, neskausmingas mazgelis. Šaltojo miežio atveju liga atsiranda labai pamažu, žmogus jo gali net nepajusti, o tik apčiuopti voke atsiradusį sukietėjimą.
„Deja, bet ne visada pavyksta nustatyti tikslią miežio atsiradimo priežastį, tačiau egzistuoja keletas rizikos veiksnių, didinančių jo išsivystymą. Tai gali būti blefaritas – akies vokų kraštų sustorėjimas ir paraudimas, ankstesni miežiai ir lėtinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, onkologiniai susirgimai, odos infekcinės ligos bei kai kurie vartojami vaistai. Svarbu paminėti ir tai, jog kartais miežio atsiradimą lemia ir psichologiniai išgyvenimai, stresas“, – dalinasi gydytoja oftalmologė.
Ji pažymi, jog įprastai šaltasis miežis didelės grėsmės žmogaus sveikatai nesukelia, tačiau kartais jis pradeda plisti – pacientui gali atsirasti du, trys ar net daugiau miežių, jie gali reguliariai kartotis. Tokiu atveju pacientui pirmiausia svarbu pasirūpinti tinkama higiena, netrinti miežio, nebandyti jo pradurti ar užsiimti savigyda bei kreiptis į gydytoją oftalmologą.
„Pasitaiko atvejų, kai per kelis mėnesius nedidelis šaltas miežis gali išnykti ir be gydymo, tačiau įprastai jis gydomas sausa šiluma, masažu, antibiotikų-steroidų tepalais. Kartais, priklausomai nuo ligos eigos ir sunkumo, pacientui gali būti skiriami antibiotikai, o gydymas jais užtrunka apie mėnesį. Visgi, jam neveikiant, kai miežis nesirezobuoja, trukdo ar sukelia nemalonius pojūčius, pacientui atliekama miežio pašalinimo operacija, po kurios jau kitą dieną galima sugrįžti į įprastą gyvenimą“, – pasakoja gydytoja oftalmologė Ž. Vieversytė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.