Apgamai ant kūno atrodo nekalti, bet gydytojai įspėja – kai kurie pokyčiai gali būti pavojingi

Kada šalinti apgamus: pavojingi požymiai, tyrimai ir saugūs šalinimo būdai

Apgamai – daugeliui įprasti odos dariniai, kuriuos turime nuo vaikystės ar kurie atsiranda bėgant metams. Dažniausiai jie yra nepavojingi, tačiau dermatologai pabrėžia, kad tam tikrais atvejais apgamai gali kelti grėsmę sveikatai. Būtent todėl svarbu žinoti, kada jų šalinimas yra tik estetinė procedūra, o kada – medicininė būtinybė.

Apgamai susiformuoja iš pigmentinių ląstelių, vadinamų melanocitais. Jie gali būti įgimti arba atsirasti vėliau dėl genetinių veiksnių, hormoninių pokyčių, ultravioletinių spindulių poveikio. Dauguma jų išlieka stabilūs visą gyvenimą, tačiau kai kurie gali kisti.

Vienas svarbiausių signalų – apgamo išvaizdos pokyčiai. Dermatologijoje plačiai taikoma vadinamoji ABCDE taisyklė, padedanti įvertinti riziką. Ji apima asimetriją, nelygius kraštus, spalvos netolygumą, didėjantį diametrą ir evoliuciją – bet kokius pokyčius laikui bėgant. Jei apgamas ima sparčiai augti, tamsėti, kraujuoti, niežėti ar šlapiuoti, būtina nedelsti.

Ypatingą dėmesį reikėtų skirti naujai atsiradusiems dariniams suaugusiame amžiuje. Nors dauguma jų gerybiniai, staigus pigmentinių darinių atsiradimas ar kaita gali reikalauti išsamesnio ištyrimo.

Apgamų šalinimas rekomenduojamas ne tik dėl onkologinės rizikos. Kartais jie nuolat traumuojami – pavyzdžiui, skutantis, dėvint drabužius ar papuošalus. Nuolatinis dirginimas gali sukelti uždegimą, kraujavimą, diskomfortą, todėl tokiais atvejais šalinimas tampa profilaktine priemone.

Medicininė apgamų apžiūra atliekama dermatoskopu – specialiu optiniu prietaisu, leidžiančiu įvertinti darinio struktūrą. Šis tyrimas neskausmingas, greitas ir padeda anksti nustatyti piktybinius pakitimus. Esant įtarimui, apgamas gali būti pašalinamas ir siunčiamas histologiniam ištyrimui.

Šiuolaikinė medicina siūlo kelis šalinimo metodus. Chirurginis pašalinimas laikomas patikimiausiu, ypač jei yra onkologinė rizika. Procedūros metu darinys pašalinamas su dalimi sveikų audinių, o žaizda susiuvama.

Mažesni, gerybiniai dariniai gali būti šalinami lazeriu ar radijo bangomis. Šie metodai pasižymi tikslumu, mažesniu kraujavimu, greitesniu gijimu. Vis dėlto galutinį metodą parenka gydytojas, įvertinęs darinio pobūdį.

Po šalinimo svarbi tinkama žaizdos priežiūra. Reikia laikytis higienos, saugoti vietą nuo saulės, laikytis gydytojo rekomendacijų. Tai padeda išvengti infekcijų ir sumažinti randėjimo riziką.

Dažnas klausimas – ar verta šalinti apgamus profilaktiškai. Specialistai sutaria, kad be medicininės priežasties visų darinių šalinti nereikia. Svarbiausia – reguliari stebėsena. Žmonėms, turintiems daug apgamų ar šeiminį odos vėžio polinkį, rekomenduojama profilaktinė patikra kartą per metus.

Saulės poveikis išlieka vienu svarbiausių rizikos veiksnių. Ultravioletiniai spinduliai gali skatinti pigmentinių ląstelių pakitimus, todėl fotoprotekcija būtina visus metus. Apsauginiai kremai, drabužiai, vengimas degintis intensyviausiomis valandomis mažina riziką.

Vaikų ir paauglių apgamai taip pat turėtų būti stebimi, nors piktybiniai pakitimai šiame amžiuje retesni. Bet kokie greiti pokyčiai turėtų būti įvertinti specialistų.

Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama ankstyvai odos vėžio diagnostikai. Technologijos leidžia stebėti darinius skaitmeniniu būdu, lyginti jų pokyčius laikui bėgant. Tai padeda aptikti pavojingus pakitimus dar ankstyvose stadijose.

Apibendrinant galima teigti, kad apgamų šalinimas – tai ne vien estetinė procedūra. Tam tikrais atvejais ji gali būti gyvybiškai svarbi prevencinė priemonė. Reguliarus odos stebėjimas, savistaba ir profilaktiniai patikrinimai leidžia laiku pastebėti pavojingus pokyčius ir užtikrinti odos sveikatą ilgus metus.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 19 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *