Neretai žmonės, susidūrę su medžiagų apykaitos problemomis, imasi savigydos ir pradeda vartoti medžiagų apykaitą greitinančius preparatus. Vis dėlto, gydytojai pabrėžia, kad dažnai pakaktų tiesiog pakoreguoti gyvenimo būdą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad medžiagų apykaitos pokyčius, galinčius sukelti susirūpinimą, gali parodyti ir atlikti tyrimai.
Medžiagų apykaita – tai sudėtingi cheminiai procesai, vykstanti ląstelėse, kurie aprūpina organizmą gyvybiškai svarbia energija. Ši energija yra būtina augimui, vystymuisi ir visų gyvybinių funkcijų palaikymui.
Šeimos gydytoja Rimvydė Bliūdžiuvienė teigia, kad skirtingais gyvenimo tarpsniais medžiagų apykaita kinta: vaikystėje dominuoja anaboliniai procesai, kuomet visos reakcijos vyksta labai sparčiai, kad būtų užtikrintas spartus augimas, o žmonėms pasiekus brandų amžių, metabolizmas natūraliai pradeda lėtėti.
Lėta medžiagų apykaita: simptomai ir rizika
„Greita ir lėta medžiagų apykaita skiriasi tuo, kaip greitai organizmas sunaudoja tokį patį kilokalorijų kiekį. Lėtėjant medžiagų apykaitai, jaučiami tam tikri pokyčiai kasdienybėje: net nekeičiant mitybos įpročių, pradeda didėti svoris, mažėja raumenų masė, gali atsirasti bendras silpnumas, odos išsausėjimas, plaukų slinkimas, galūnių šalimas, vidurių užkietėjimas, dėmesio ir koncentracijos stoka“, – teigia šeimos gydytoja R. Bliūdžiuvienė.
Sulėtėjusi medžiagų apykaita gali lemti ir rimtesnius sveikatos sutrikimus. Nesunaudojama energija pradeda kauptis riebalų pavidalu, ypač aplink vidaus organus susidaro daugiau visceralinių riebalų, sutrinka kepenų veikla, didėja atsparumas insulinui, dėl kurio gali vystytis gliukozės apykaitos sutrikimai.
Kas lėtina medžiagų apykaitą?
Gydytoja R. Bliūdžiuvienė pabrėžia, kad pirmiausia neigiamą poveikį medžiagų apykaitai daro stresas ir miego stoka. „Šie veiksniai sulėtina medžiagų apykaitą, nes sutrinka alkio ir sotumo hormonų reguliacija, padidėja apetitas, atsiranda potraukis saldumynams.
Dėl padidėjusios kortizolio gamybos sulėtėja riebalų deginimas, jie greičiau kaupiasi ant vidaus organų“, – sako gydytoja.
Trys esminiai žingsniai gerai medžiagų apykaitai
Pastebėjus medžiagų apykaitos pokyčius, pirmiausia verta subalansuoti mitybą. Ją pagerinti gali padėti tam tikri maisto produktai.
„Svarbu, kad mityboje būtų pakankamai baltymų, kurie būtini raumeninės masės palaikymui. Naudingas ir omega-3 riebalų rūgštimis gausus maistas – riebi žuvis, riešutai, linų sėmenys, ispaninio šalavijo (chia) sėklos. Medžiagų apykaitą greitina tam tikri prieskoniai, pavyzdžiui, kajeno ir čili pipirai dėl juose esančio kapsaicino, ciberžolė, česnakai, imbieras ir cinamonas“, – dėsto gydytoja.
Anot jos, labai svarbu laikytis darbo ir poilsio režimo, miegoti 7–9 valandas. Fizinis aktyvumas taip pat gali padėti esant sutrikusiai medžiagų apykaitai. Ypač svarbu palaikyti raumenų masę, nes raumenys net ir ramybės būsenoje sudegina daugiau kalorijų nei riebalai.
Kada kreiptis į medikus?
Jeigu, pakoregavus gyvenseną, simptomai vis tiek išlieka, būtina konsultuotis su gydytojais. „Tuomet gali būti atliekami įvairūs tyrimai, leidžiantys įvertinti gliukozės apykaitą, skydliaukės veiklą, cholesterolio lygį, kepenų funkciją. Gydymas skiriamas individualiai, įvertinus visus simptomus ir tyrimų rezultatus“, – kalba gydytoja.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.