Naujausi tyrimai atskleidžia stulbinančią tiesą apie fizinio aktyvumo įtaką mūsų smegenų sveikatai ir neuropsichiatrinių ligų prevencijai. Mokslininkai, išanalizavę daugiau nei 73 000 suaugusiųjų, kurių amžiaus vidurkis – 56 metai, akcelerometro duomenis, nustatė aiškų ryšį tarp judėjimo ir sumažėjusios demencijos bei depresijos rizikos.
Šie rezultatai, nors dar laukia išsamių ir recenzuojamų tyrimų patvirtinimo, yra ypač reikšmingi dėl didelės tirtųjų imties ir akcelerometro duomenų patikimumo. Jau daugelis ankstesnių darbų pabrėžė glaudų ryšį tarp fizinio aktyvumo ir geresnės smegenų veiklos, o šis tyrimas dar labiau sustiprina šias išvadas, teigia daktaras Scottas Russo.
Fizinis aktyvumas ir depresijos tipai
Duomenys nedviprasmiškai rodo: didėjantis fizinis aktyvumas ir mažėjantis sėdimasis laikas padeda užkirsti kelią tokių ligų kaip demencija ir depresija vystymuisi, sako S. Russo. Jis pabrėžia, kad kai kurie tyrimai netgi rodo, jog fiziniai pratimai gydant depresiją gali būti tokie pat veiksmingi kaip ir medikamentinis gydymas.
Norint suprasti mankštos naudą, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tyrėjai vis dažniau į depresiją žiūri ne kaip į vieną ligą, o kaip į skirtingų potipių, turinčių skirtingas priežastis, rinkinį. Pavyzdžiui, apie 25–30 procentų žmonių, sergančių depresijos sutrikimu, gali priklausyti imunometaboliniam potipiui, kuriam būdingas uždegimas ir pakitusi medžiagų apykaitos funkcija.
Būtent čia fizinė veikla tampa kritiškai svarbi. Pratimai gali padėti sureguliuoti medžiagų apykaitos funkciją ir sumažinti uždegimą, taip veiksmingai kovodami su šiuo depresijos potipiu.
Judėkite daugiau, sėdėkite mažiau: bet kokia veikla yra svarbi
Pagrindinė šio tyrimo žinutė yra paprasta ir aiški: judėkite daugiau ir praleiskite mažiau laiko sėdėdami. Kasdienė veikla, deginanti kalorijas, tokia kaip vaikščiojimas, darbas sode ar net buities darbai, yra nepaprastai svarbi apsaugant smegenų sveikatą. Ypač džiugina tai, kad tyrimas parodė, jog bet kokio intensyvumo veikla buvo naudinga.
„Jums nebūtina užsiimti intensyviomis treniruotėmis. Netgi lengva ar vidutinio sunkumo veikla gali turėti reikšmingos įtakos jūsų savijautai“, – tikino viena iš tyrėjų.
Nors konkretūs aktyvumo stebėjimo prietaisai gali padėti sekti progresą, svarbiausia yra laikytis bendrųjų fizinio aktyvumo gairių. Pavyzdžiui, suaugusiems žmonėms rekomenduojama skirti bent 150 minučių vidutinio sunkumo fizinio aktyvumo per savaitę ir bent dvi dienas per savaitę užsiimti raumenis stiprinančia veikla. Daktaras Russo ragina į tai žiūrėti kaip į žaidimą, kasdien nustatant sau minimalaus judėjimo tikslą ir jį pasiekiant.
Tam, kad visuomenė taptų sveikesnė, reikės sąmoningų pasirinkimų ir strateginio mąstymo apie tai, kaip integruoti daugiau judėjimo į kasdienį gyvenimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.