Arterinė hipertenzija, arba aukštas kraujospūdis, yra viena klastingiausių šių laikų ligų, dažnai vadinama „tyliąja žudike“, nes ilgą laiką gali nesukelti jokių pastebimų simptomų. Tačiau nekontroliuojamas aukštas kraujospūdis didina infarkto, insulto, širdies ir inkstų nepakankamumo bei kitų sunkių sveikatos sutrikimų riziką. Gydytojai, tarp jų ir kardiologas A.Berūkštis, nuolat ieško efektyvių būdų, kaip padėti pacientams valdyti šią ligą ir grąžinti jiems pilnavertį gyvenimą.
Tradicinis gydymas ir naujos galimybės
Geriausių rezultatų siekiama derinant gyvensenos pokyčius su medikamentiniu gydymu. Tačiau esama atvejų, kai vaistai tampa nepakankamai efektyvūs arba pacientai priskiriami aukštai rizikos grupei. Tokiais atvejais atsiranda poreikis inovatyvesniems sprendimams. Viena iš tokių modernių gydymo galimybių – tai inkstų denervacijos procedūra, kuri suteikia viltį tiems, kurių kraujospūdis sunkiai valdomas.
Psichologinė našta ir fiziniai negalavimai
Kai kraujospūdis pasiekia kritinį lygį, pavyzdžiui, siekia 180/120 mm Hg, pacientus gali kamuoti stiprūs galvos ir krūtinės skausmai, pykinimas, ūžesys ausyse, regėjimo sutrikimai, nerimas ar pasunkėjęs kvėpavimas. Medikai pastebi, kad hipertenzija sergantys žmonės susiduria ne tik su fiziniais negalavimais, bet ir su dideliu psichologiniu stresu. Vienas pacientas pasakojo, kad nuolatinis aukštas kraujospūdis ir mintys apie galimą smegenų aneurizmą kėlė jam stiprų nerimą ir atėmė gyvenimo džiaugsmą. Jam prireikė net 5–6 skirtingų klasių vaistų, kurie tik iš dalies kontroliavo ligą, smarkiai apribodami jo gyvenimo kokybę.
Tokie atvejai, kai hipertenzijai valdyti skiriama trijų ar daugiau klasių vaistų, medicinoje vadinami rezistencine arterine hipertenzija. Skaičiuojama, kad ši sunki ligos forma kamuoja apie 10 procentų visų hipertenzija sergančiųjų.
Išsigelbėjimas tiems, kam vaistai nebepadeda: inkstų denervacija
Inkstų denervacijos procedūra – tai modernus ir pažangus metodas, skirtas sumažinti pernelyg aktyvių inkstų nervų, kurie prisideda prie aukšto kraujospūdžio, veiklą.
Procedūros metu specialistas, įvedęs nedidelį vamzdelį į inkstus krauju aprūpinančią arteriją, paskleidžia radijo dažnio energiją, kuri nuslopina šių nervų aktyvumą. Pati procedūra paprastai trunka apie valandą ir yra atliekama Vilniaus Santaros klinikose bei Kauno klinikose, o jos išlaidas kompensuoja Valstybinė ligonių kasa. Šis sprendimas gali padėti sumažinti arba visiškai pakeisti vieną ar du medikamentus, o kai kuriais atvejais – net ir daugiau.
Gyvenimas po procedūros: atgautas džiaugsmas ir laisvė
Kardiologas A.Berūkštis, atlikęs daugybę tokių procedūrų, teigia, kad dauguma pacientų namo gali grįžti jau po vienos ar dviejų dienų. Pokyčiai, pasak gydytojų, yra džiuginantys. Pacientai dalinasi širdį glostančiais atsiliepimais:
„Procedūra buvo neskausminga. Tave užmigdo, tu atsikeli, ir viskas baigta. Jei reikėtų, pakartočiau. Dabar galiu mėgautis kiekviena gyvenimo akimirka ir jaučiuosi laisvas“
Viena pacientė pasakojo, kad po procedūros jai prireikė laiko suvokti, jog kraujospūdis pagaliau normalus. Moteris džiaugiasi galimybe nueiti ilgesnius atstumus, dirbti biure, nors anksčiau nueidavo vos 800 metrų ir išsekdavo. Prieš procedūrą jos sistolinis kraujospūdis svyruodavo apie 155 mm Hg, o kartais pakildavo net virš 200 mm Hg.
Svarbu žinoti: pasitikrinkite kraujospūdį reguliariai
Gydytojai pabrėžia, kad ligą išduoda sistolinis („viršutinis“) kraujospūdis, didesnis nei 140 mm Hg, arba diastolinis („apatinis“) kraujospūdis, didesnis nei 90 mm Hg. Kraujospūdį rekomenduojama matuoti mažiausiai du kartus. Kadangi didelė dalis sergančiųjų nejaučia simptomų, asmenims nuo 35 metų amžiaus rekomenduojama pasimatuoti kraujospūdį bent kartą per metus. Nustačius aukštą kraujospūdį, šeimos gydytojas nukreips pas kardiologą ar endokrinologą tolimesniems tyrimams ir gydymui.
Arterinė hipertenzija Lietuvoje ir pasaulyje: nerimą keliantys faktai
Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje širdies ir kraujotakos sistemos ligos sudaro beveik pusę (48 proc.) visų mirčių priežasčių, o nemaža dalis jų yra tiesioginė arterinės hipertenzijos pasekmė. Skaičiuojama, kad mūsų šalyje šia liga serga kas ketvirtas suaugęs gyventojas, tačiau daugelis jų net nežino apie ligą ir jos keliamą riziką. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, visame pasaulyje arterine hipertenzija serga apie 1,28 milijardo suaugusių žmonių. Ligos atsiradimui didelę įtaką turi paveldimumas, antsvoris, padidėjęs cholesterolio kiekis, fizinio aktyvumo stoka, gausus druskos vartojimas, rūkymas, alkoholio vartojimas ir cukrinis diabetas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.