Lietuvoje vėl brangstant degalams, nerimauja ne tik vairuotojai, bet ir degalinių verslas. Nors baimintasi, kad išaugusios kainos paskatins degalų vagysčių bangą, policija bei didieji degalinių tinklai kol kas didelio šuolio nefiksuoja. Vis dėlto, nesąžiningi vairuotojai, vengiantys atsiskaityti už degalus, išlieka didele problema, kas mėnesį degalinėms atnešančia šimtatūkstantinius nuostolius.
Degalų kainos ir augantis galvos skausmas degalinėms
Kaskart pabrangus degalams, gyventojai ieško įvairių išeičių. Vieni mažiau keliauja, kiti ieško pigesnių alternatyvų užsienyje. Tačiau augančios kainos suaktyvina ir tuos, kurie pasiryžę imtis nusikalstamų veiksmų – degalus tiesiog vogti. Vagys tuština automobilių bakus kiemuose, taikosi į vilkikus aikštelėse, ar tiesiog prisipila degalų degalinėse ir pasišalina nesumokėję. Konfliktui Artimuosiuose Rytuose įsiplieskus ir degalų kainoms vėl pradėjus kilti, tikimybė, kad degalų vagys vėl suaktyvės, išaugo. Tačiau kol kas policija sako didelių pokyčių nefiksavusi.
Policijos ir degalinių tinklų atstovų vertinimas: ar vagysčių daugėja?
„Kol kas nefiksuojame padidėjusio degalų vagysčių skaičiaus. Šiuo metu neturime duomenų, leidžiančių pagrįstai sieti degalų vagysčių mastą su išaugusiomis kainomis“, – komentavo Policijos departamento atstovė Jorūnė Liutkienė.
Degalinių tinklo „Viada“ mažmeninės prekybos direktorius Vytautas Bacevičius patvirtino, kad itin stipriai išaugusio degalų vagysčių skaičiaus pastaruoju metu nefiksuojama. Pasak jo, pavogtų degalų kiekiai ir pačių vagysčių atvejų skaičius išlieka panašūs kaip ir įprastu metu. Vis dėlto, išaugus degalų kainoms, pastebimai padidėjo finansinė žala, todėl nuostolio suma yra didesnė nei anksčiau.
„Vagys žino, iki kokios sumos reikia vogti, kad gautų kuo mažesnę administracinę baudą, nes pagrobus turto, kurio vertė viršija 150 eurų, taikoma baudžiamoji atsakomybė. Skaičiuojame, kad vien pernai dėl vagysčių degalinėse prekybininkai patyrė šimtatūkstantinių nuostolių“, – teigė V.
Bacevičius. Jo teigimu, per mėnesį visame „Viados“ tinkle vidutiniškai susimokėti už degalus pamiršta apie 50–60 vairuotojų. Per metus pasitaiko apie 700–800 atvejų, kai dėl tyčinių priežasčių ar užmaršumo pamirštama atsiskaityti už degalus.
Savo ruožtu degalinių tinklo „Circle K“ Saugos skyriaus vadovė Silva Jaruševičienė taip pat nurodė, kad kol kas degalų vagysčių masto padidėjimo nefiksuojama, o situacija išlieka labai panaši kaip ir pernai.
Kokie atvejai vyrauja: netyčinis užmaršumas ar sąmoningas sukčiavimas?
„Situacija pastarosiomis savaitėmis iš esmės nesiskiria – vagysčių skaičius išlieka panašus. Praktikoje išskiriame dvi pagrindines nesumokėjimo už degalus situacijų grupes. Pirmoji – klientai, kurie dėl skubėjimo, išsiblaškymo ar kasdienių rūpesčių išvyksta nesumokėję netyčia. Antroji – piktybiniai atvejai, kai asmenys į degalinę atvyksta jau turėdami aiškų ketinimą pasisavinti degalus nesumokėję“, – nurodė S. Jaruševičienė. Anot jos, sumos, už kurias įsipilama degalų ir pasišalinama, labai įvairios – nuo kelių dešimčių eurų iki daug daugiau. Dažniausiai tai priklauso nuo transporto priemonės bako talpos ir asmens ketinimų.
Nemaža dalis nesumokėjimų susiję su paprasčiausiu užmaršumu. „Skubėjimas, įvairūs kasdieniai rūpesčiai ar dėmesio išblaškymas lemia, kad klientai nepiktybiškai išvyksta nesumokėję. Tokie asmenys dažnai netrukus patys grįžta arba paskambina, praneša apie susiklosčiusią situaciją ir atsiskaito“, – tęsė „Circle K“ atstovė.
Išradingos schemos, kuriomis naudojasi degalų vagys
Vis dėlto, pasak degalinių atstovų, pasitaiko ir sąmoningų, piktybinių atvejų. Degalinės neturi teisės pačios susisiekti su klientais pagal Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) reikalavimus, todėl kiekvieną tokį atvejį perduoda pareigūnams. Jie atlieka tyrimą, prireikus kreipiasi dėl vaizdo įrašų ar kitos turimos informacijos. Tai padeda užtikrinti, kad procesas vyktų sklandžiai ir laikantis teisinių reikalavimų.
„Viados“ mažmeninės prekybos direktorius V. Bacevičius aiškino, kad dažniausiai degalų vagystėms naudojami padirbti arba pavogti valstybiniai numeriai. Pastebima, kad vagys tampa vis išradingesni – jie pasigamina numerius, atitinkančius tos pačios markės automobilį, siekdami sukelti kuo mažiau įtarimų.
„Taip pat daugėja atvejų, kai nesąžiningi asmenys, įsipylę degalų, užeina į degalinės vidų, pavyzdžiui, apsilanko tualete, apžiūri prekes ar nusiperka kavos ar cigarečių, tačiau paklausti apie degalus teigia jų nepylę. Manoma, kad taip tikisi sudaryti įspūdį, jog neketino pasisavinti degalų, o vėliau dažnai aiškina tiesiog pamiršę susimokėti“, – pavyzdį pateikė V. Bacevičius.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.