Lietuvos startuolių ekosistema jau parodė, kad potencialo netrūksta – šalyje išaugo ne vienas tarptautiniu mastu sėkmingas technologijų verslas. Vis dėlto norint, kad tokių istorijų būtų daugiau, svarbiausia grandis išlieka mokykla. Būtent čia formuojasi pirmieji technologiniai įgūdžiai, kūrybiškumas ir supratimas, kad inovacijos gali tapti profesiniu keliu.
Lietuvos jaunimas – technologijų karta
Pasak „Telia“ vadovės Giedrės Kaminskaitės-Salters, technologijos jaunimui jau seniai nėra tik pramoga – vis dažniau jos tampa kūrybos, eksperimentavimo ir net pirmųjų verslo idėjų erdve. Čia Lietuvos jaunimas ypač išsiskiria.
„Mūsų jaunimas yra technologiškai stipri ir ambicinga karta. Eurostato duomenimis, daugiau nei 80 proc. 16–24 metų jaunuolių turi bazinius skaitmeninius įgūdžius, o tai rodo jų gebėjimą greitai perprasti naujus įrankius ir kurti realius sprendimus“, – sako ji.
Jaunimo kūrybiškumas vis dažniau atsiskleidžia ne teorijoje, o praktikoje: moksleiviai kuria aplikacijas, prototipus, verslo idėjas, dalyvauja hakatonuose ar technologijų konkursuose. Tai rodo, kad inovacijų kultūra Lietuvoje formuojasi gana natūraliai.
Deja, dalis mokinių susiduria su iššūkiais. „Regionuose galimybės vis dar nevienodos – tyrimai rodo, kad mokinių pasiekimai matematikos srityje ženkliai skiriasi, todėl užtikrinti vienodą prieigą prie modernių priemonių ir infrastruktūros išlieka dideliu iššūkiu“, – pažymi ekspertė.
DI jau klasėse, bet ne visada su aiškiu tikslu
Dirbtinio intelekto įrankiai į mokyklas atėjo greičiau nei ugdymo sistemos sprendimai, kaip juos taikyti. Nors technologijos sparčiai plinta, metodinė jų integracija dar tik formuojasi.
„Lietuvos švietimo sistema žengia į priekį, tačiau technologijų tempas kol kas lenkia oficialų ugdymo procesą“, – sako G. Kaminskaitė-Salters.
Jos teigimu, situacija klasėse šiandien gana paradoksali: DI jau naudojamas, tačiau mokytojams dažnai trūksta aiškių metodinių gairių.
„2026 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuota apklausa rodo, kad beveik 70 proc.
mokytojų jau yra išbandę DI priemones, tačiau nemažai mokytojų pripažįsta stokojantys žinių. Tai sukuria situaciją, kai dirbtinis intelektas klasėse jau naudojamas, tačiau dažnai be aiškaus metodinio pagrindo, todėl mokiniai jį gali suvokti tik kaip greitą atsakymų generatorių, o ne kaip įrankį, reikalaujantį kritinio mąstymo ir supratimo.“
Tuo metu kai kurios kaimyninės šalys juda greičiau. Estija, pavyzdžiui, įgyvendina nacionalinę programą „AI Leap“, kuri mokiniams ir mokytojams suteikia prieigą prie DI įrankių ir moko jais naudotis tikslingai. Iki 2027 metų ši iniciatyva turėtų pasiekti beveik 58 tūkst. mokinių ir 5 tūkst. mokytojų.
Verslo vaidmuo švietime – daugiau nei pavienės iniciatyvos
Technologijų sektorius vis aktyviau įsitraukia į švietimą, tačiau ši partnerystė dar dažnai vyksta projektų principu. Ekspertų teigimu, ilgalaikiam pokyčiui reikia nuoseklesnio valstybės, verslo ir mokslo bendradarbiavimo.
„Verslas jau šiandien reikšmingai prisideda prie švietimo pažangos: suteikia mokykloms prieigą prie DI įrankių, organizuoja mokymus mokytojams ir padeda greičiau atsirasti naujiems ugdymo metodams“, – sako G. Kaminskaitė-Salters.
Tokios iniciatyvos ypač svarbios mažesnėms mokykloms, kur technologinių išteklių dažnai trūksta. Vis dėlto vien pavienių projektų nepakanka.
„Tačiau tokios iniciatyvos vis dar yra pavienės, nes trūksta aiškios valstybės koordinuojamos krypties“, – pabrėžia ji.
Estijos patirtis rodo, kad verslas gali tapti nuosekliu partneriu nacionaliniu lygmeniu. Ten technologijų įmonės kartu su valstybe remia švietimo programas ir prisideda prie sisteminių sprendimų.
Talentų grandinė nuo mokyklos iki startuolių
Lietuva dažnai didžiuojasi savo startuolių ekosistema, tačiau svarbus klausimas – ar pakankamai stipri talentų grandinė, vedanti jauną žmogų nuo mokyklos iki technologijų sektoriaus.
„Talentų potencialas Lietuvoje tikrai stiprus, o universitetai ir inovacijų ekosistema aktyviai kuria galimybes jauniems žmonėms“, – sako G. Kaminskaitė-Salters.
Nepaisant to, kartais dar trūksta aiškumo, kaip technologiniai įgūdžiai gali virsti profesine kryptimi.
„Vis dėlto mokyklų lygmeniu dar nėra nuoseklaus kelio, vedančio jauną žmogų į technologijų pasaulį. Vieni atranda kryptį anksti, o kiti jos nepamato, nes trūksta aiškių sąsajų tarp pamokų ir realių karjeros galimybių.“
Tai atsispindi ir darbo rinkoje – aukštos pridėtinės vertės sektoriuose specialistų poreikis nuolat auga, o dalis jų iki šiol atvyksta iš užsienio.
Technologijos turi pasiekti ir regionus
Ne visi mokiniai Lietuvoje turi vienodas galimybes pasinaudoti technologijomis. Didmiesčių mokyklos dažnai turi modernią infrastruktūrą, naujausius įrenginius ir patyrusius specialistus, o regionų mokyklos – ribotus išteklius ir mažesnę prieigą prie inovacijų.
Tokia atskirtis gali lemti, kad talentingiausi vaikai neturi galimybės atsiskleisti, o šalis praranda potencialius kūrėjus ir inovatorius. Taigi, itin svarbi sąlyga – užtikrinti, kad technologinės galimybės būtų prieinamos visiems mokiniams.
„Pirmiausia reikia užtikrinti vienodą technologinę bazę: patikimą internetą ir centralizuotą DI priemonių licencijavimą, nes mažos mokyklos negali konkuruoti ištekliais“, – sako G. Kaminskaitė-Salters.
„Telia“ vadovės teigimu, svarbus ir mokytojų pasirengimas. Viena iš galimų priemonių – mobilių ekspertų komandos, kurios vyktų į regionus ir praktiškai parodytų, kaip DI galima taikyti pamokose.
„Mūsų mokytojai yra nepaprastai atsidavę, jiems tereikia suteikti šiuolaikiškus įrankius bei profesionalų palaikymą.“
Didžiausia klaida – formali DI integracija
Vien technologijų atsiradimas mokyklose dar nereiškia realaus pokyčio. Jei dirbtinis intelektas bus diegiamas tik formaliai, be aiškios metodikos ir mokytojų pasirengimo, jo potencialas gali likti neišnaudotas.
„Didžiausia rizika – DI integruoti formaliai, be žmogiškojo faktoriaus“, – sako ekspertė.
Anot jos, jei mokytojai negaus metodinės pagalbos ir praktinių pavyzdžių, DI gali tapti dar viena papildoma našta, o ne pagalbiniu įrankiu. Taip pat svarbu išvengti situacijos, kai pažangios technologijos tampa tik geriausiai finansuojamų mokyklų privilegija.
„Taip pat svarbu nekurti dviejų greičių švietimo – DI neturi tapti tik pažangių gimnazijų privilegija. O ugdant mokinius būtina akcentuoti kritinį mąstymą, nes DI nėra neklystanti sistema, ir jo rezultatus būtina mokėti vertinti.“
Prioritetas – kūrėjų, o ne vartotojų karta
Ekspertų teigimu, Lietuvai svarbiausia ne tik suteikti prieigą prie technologijų, bet ir ugdyti mąstymą, kuris skatintų kurti.
„Lietuvai reikia vieningos nacionalinės strategijos, kuri apibrėžtų, kaip DI ir kitos technologijos integruojamos į visas ugdymo pakopas“, – sako G. Kaminskaitė-Salters. Anot jos, kūrybiškumas ir problemų sprendimas turėtų būti ugdomi nuo pat ankstyvo amžiaus, suteikiant vaikams galimybę dirbti su realiais projektais.
„O tam, kad turėtume stiprią kūrėjų kartą, kūrybiškumas ir problemų sprendimas turėtų būti ugdomi nuo ankstyvo amžiaus, sudarant sąlygas vaikams dirbti su realiais projektais, susietais su mokslu, technologijomis ir kūryba. Taip formuojamas vertę ir inovacijas kuriantis, o ne tik technologijas vartojantis, mąstymas.“
Jei šią kryptį pavyks sustiprinti, Lietuva gali ne tik išlaikyti, bet ir dar labiau sustiprinti savo, kaip technologijų ir inovacijų šalies, reputaciją.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.