Dauguma ministrų kabineto narių pasitelkia dirbtinį intelektą
Du trečdaliai ministrų kabineto narių savo darbe bent retkarčiais pasinaudoja dirbtinio intelekto (DI) įrankiais, parodė atlikta apklausa. Tokius pokalbių robotus kaip „ChatGPT“, „Copilot“ ar „Gemini“ pasitelkia abu „Nemuno aušros“ deleguoti ministrai Kastytis Žuromskas ir Andrius Palionis, septyni socialdemokratai (Kristupas Vaitiekūnas, Robertas Kaunas, Marija Jakubauskienė, Raminta Popovienė, Vaida Aleknavičienė, Kęstutis Budrys, Vladislavas Kondratovičius) ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos deleguotas Edvinas Grikšas.
Tiesa, kaip nurodė ekonomikos ir inovacijų ministro atstovai, Edvinas Grikšas dirbtinį intelektą naudoja tik pavieniais atvejais tekstui redaguoti.
„Ministerijoje skiriamas dėmesys darbuotojų skaitmeninėms kompetencijoms stiprinti – organizuojami mokymai apie atsakingą ir sąmoningą dirbtinio intelekto įrankių naudojimą, kad technologijos būtų taikomos saugiai, etiškai ir efektyviai“, – rašoma ministerijos atsakyme.
Premjerė ir dalis ministrų dirbtinio intelekto darbe vengia
Tačiau ne visi valstybės vadovai skuba priimti technologines naujoves. Pavyzdžiui, premjerė Inga Ruginienė jokiais dirbtinio intelekto įrankiais dar nesinaudoja. Taip pat elgiasi ir jos kolegė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
Tai, kad dirbtinio intelekto įrankiais nesinaudoja, teigė ir teisingumo ministrė Rita Tamašunienė, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas bei susisiekimo ministras Juras Taminskas.
„Toks sprendimas pirmiausia susijęs su informacijos saugumo ir konfidencialumo reikalavimais, nes ministro darbe nuolat naudojami riboto naudojimo strategiškai jautrūs duomenys“, – paaiškino Susisiekimo ministerijos atstovai. Tačiau jie pridūrė, kad ten, kur yra tokia galimybė ir užtikrinamas saugumas, išmaniųjų technologijų ir dirbtinio intelekto diegimas susisiekimo sektoriuje skatinamas.
„Dirbtinio intelekto sprendimai jau plačiai taikomi ir turi praktinę reikšmę kasdieniuose procesuose. Pavyzdžiui, išmaniosios eismo valdymo sistemos leidžia šviesoforams reaguoti į realius eismo srautus, o kai kuriuose kelių ruožuose greitis automagistralėse reguliuojamas atsižvelgiant į oro sąlygas. Tai padeda tiek geriau išnaudoti turimą infrastruktūrą, tiek didinti eismo saugumą.
Dirbtinis intelektas taikomas ne tik keliuose, bet ir kitose srityse. Pavyzdžiui, „Telecentras“ įrengia nacionalinį dirbtinio intelekto vystymo centrą (DI gamyklą) „LitAI“ bei kuria naują, nepriklausomą dirbtinio intelekto platformą, užtikrinsiančią kiekvieno iš mūsų duomenų saugumą. Ministerijoje skatinamas atsakingas dirbtinio intelekto įrankių naudojimas. Dirbtinis intelektas gali būti pasitelkiamas tik kaip pagalbinė priemonė – pavyzdžiui, padėti struktūruoti informaciją ar parengti tam tikras tekstų dalis. Vis dėlto dirbtinis intelektas nėra ir negali būti naudojamas ruošiant ar priimant strateginius sprendimus – atsakomybė už juos tenka žmogui. Ministerijoje rengiama dirbtinio intelekto strategija, kuri įneš daugiau aiškumo dėl įrankių naudojimo, padės mažinti biurokratizmą ir efektyviau įgyvendinti procesus“, – rašoma jų atsakyme.
Populiariausi įrankiai ir jų pritaikymas ministrų darbe
Abu „Nemuno aušros“ ministrai Kastytis Žuromskas ir Andrius Palionis atskleidė besinaudojantys „ChatGPT“.
„Tikslaus dažnumo ar klausimų kiekio per dieną nėra, nes tai priklauso nuo konkrečių poreikių. Ministras asmeniniais tikslais ieško atsakymų, kurie būtų susisteminti ir pateikti vienoje vietoje, domisi laisvalaikiu, redaguoja nuotraukas, o darbiniais tikslais „ChatGPT“ naudoja įvairiems duomenų palyginimams ir formuluočių tikrinimui“, – nurodė aplinkos ministro K. Žuromsko atstovai.
Tuo metu žemės ūkio ministras A. Palionis „ChatGPT“ taiko informacijos sisteminimo, analizės procese.
„Ministrui, kaip ir visai ministerijos komandai, pasiūlyta naudotis „ChatGPT“. Šis įrankis naudojamas kaip pagalbinė priemonė – informacijai sisteminti, viešai prieinamos informacijos apžvalgai, idėjoms struktūruoti ar pirminių tekstų juodraščiui rengti. Svarbu pabrėžti, kad visi sprendimai priimami atsakingai, remiantis oficialiais duomenimis, ekspertų įžvalgomis ir teisės aktų reikalavimais. Dirbtinio intelekto įrankiai naudojami tik kaip pagalbinė priemonė, o galutinė informacija visada peržiūrima ir patikrinama“, – užtikrino ministerijos atstovai.
Apie tai, kad naudojasi „ChatGPT“, teigė dar keturi socialdemokratų deleguoti ministrai. Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas teigė, kad įvairius dirbtinio intelekto įrankius naudoja kasdien tiek asmeniniams, tiek darbiniams tikslams.
„Pavyzdžiui, informacijos paieškai, analizei ir pan. Man taip pat patinka išbandyti naujas dirbtinio intelekto funkcijas. Renkuosi tokius kaip „ChatGPT“, „Gemini“ ir kt., kinų sukurtų įrankių nenaudoju. Tenka apgailestauti, kad Europa taiko vienus griežčiausių ir išsamiausių dirbtinio intelekto reguliavimų pasaulyje, esame priversti rinktis svetur sukurtus produktus, neturime savo stiprių dirbtinio intelekto įrankių“, – komentavo jis.
Krašto apsaugos ministro Roberto Kauno atstovai teigė, kad jis dirbtinio intelekto įrankių raidą stebi ir šiuos įrankius naudoja kaip ir daugelis šiuolaikinių vadovų.
„Daugiausiai ministras naudoja tokius dirbtinio intelekto įrankius kaip „ChatGPT“, skirtus informacijai rasti ir susisteminti. Tiesa, dalis krašto apsaugos sistemoje tvarkomos informacijos yra jautri, todėl išorinių dirbtinio intelekto įrankių naudojimas negali būti pritaikytas visai veiklai. Ministras dėmesį skiria krašto apsaugos sistemos skaitmeninimui ir dirbtinio intelekto integracijai. 2026 metais planuojama patvirtinti Krašto apsaugos sistemos skaitmenizavimo viziją. Dirbtinio intelekto platformų diegimas sustiprins krašto apsaugos sistemos duomenų analizės pajėgumus bei sprendimų priėmimo greitį“, – teigiama komentare.
Sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės atstovai aiškino, kad ji „ChatGPT“ ir „Copilot“ naudoja ne kasdieniame darbe, bet dideliems tekstams apdoroti. „T. y. duomenų analizei, apibendrinimams, greitam idėjų pasitikslinimui“, – sakė jie.
Tuo metu švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė dirbtinio intelekto įrankį „ChatGPT“ kartais naudoja darbo efektyvumo tikslais. „Didelės apimties duomenims susisteminti (pavyzdžiui, viešai publikuotiems tyrimams), jiems apibendrinti“, – paaiškino ministrės atstovai.
AI kaip pagalbinė priemonė: atsakingumas ir etika
Kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė dirbtinio intelekto įrankius taip pat naudoja, tačiau jos atstovai neįvardijo, kokius konkrečiai. „Ministrės darbotvarkė reikalauja operatyvios didelių informacijos srautų analizės, todėl dirbtinio intelekto technologijos dažniausiai naudojamos informacijai apdoroti, struktūruoti bei sisteminti. Dirbtinio intelekto įrankiai taip pat padeda greitai parengti ilgų tekstų santraukas, išskirti esmines tezes arba patogiai sugrupuoti pirminę informaciją ruošiantis susitikimams. Techninio ir rutininio darbo delegavimas šioms sistemoms ministrei leidžia sutaupyti laiko ir daugiau dėmesio skirti strateginiams sprendimams bei kultūros politikos formavimui. Siekdami išlaikyti institucinį neutralumą ir vengdami bet kokio komercinių prekių ženklų ar produktų viešinimo, konkrečių platformų pavadinimų neišskiriame. Ministrė naudoja įprastus, plačiai rinkoje prieinamus įrankius“, – sakė jie.
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys naudoja „Copilot“ įrankį. „Jį naudoja informacijos paieškai“, – pakomentavo jo atstovai.
Tuo metu vidaus reikalų ministro Vladislavo Kondratovičiaus atstovai teigė, kad jis dirbtinį intelektą naudoja minimaliai. „Prioritetas darbinėje veikloje – gyvas bendravimas, asmeninis įsitraukimas į problemų sprendimą ir kritinis mąstymas“, – aiškino jie.
Ministerijos atsakyme dar pastebima, kad pas juos šiuo metu išbandomos ir reglamentuojamos dirbtinio intelekto įrankių galimybės tam tikroms funkcijoms (duomenų apdorojimui, analizei ir pan.) atlikti. „Priimant vidaus reikalų sistemai ar valstybei svarbius sprendimus, ministro nuomone, išlieka itin svarbus kritinis (analitinis) mąstymas, kompetencijos, vadovavimo patirtis ir gebėjimas matyti platesnį vaizdą, sprendžiant konkrečias problemas. Dirbtinio intelekto įrankiai gali būti tik pagalbinė priemonė. Valstybės tarnybos įstaigose, kaip ir bet kurioje organizacijoje, galutinius sprendimus priima vadovai. Taigi ir visa atsakomybė už sprendimų priėmimą tenka konkrečiam žmogui, atsakingam už savo organizaciją, šiuo atveju – ministrui už politikos formavimą jam pavestose valdymo srityse“, – nurodė jie.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.