Dažniausios plaučių ligos: simptomai, priežastys ir kaip apsaugoti kvėpavimo sistemą
Kvėpavimo sistema – viena svarbiausių žmogaus organizmo sistemų, aprūpinanti audinius deguonimi ir užtikrinanti gyvybiškai svarbius medžiagų apykaitos procesus. Tačiau būtent plaučiai nuolat susiduria su išoriniais dirgikliais: virusais, bakterijomis, oro tarša, dulkėmis, cheminėmis medžiagomis. Dėl to plaučių ligos išlieka vienos dažniausių tiek ūminių, tiek lėtinių susirgimų grupių pasaulyje.
Plaučių ligos gali būti labai įvairios – nuo lengvų, savaime praeinančių infekcijų iki lėtinių, progresuojančių būklių, reikšmingai veikiančių gyvenimo kokybę. Ankstyvas simptomų atpažinimas ir savalaikis gydymas dažnai lemia ligos eigą bei komplikacijų riziką.
Viena dažniausių kvėpavimo sistemos ligų – bronchitas. Tai bronchų gleivinės uždegimas, kuris gali būti ūminis arba lėtinis. Ūminį bronchitą dažniausiai sukelia virusinės infekcijos, todėl jis pasireiškia kosuliu, gleivių atsikosėjimu, krūtinės diskomfortu, kartais – nedideliu karščiavimu. Lėtinis bronchitas dažniausiai susijęs su ilgalaikiu rūkymu ar oro tarša ir pasireiškia nuolatiniu kosuliu, trunkančiu mėnesius ar net metus.
Kita plačiai paplitusi liga – plaučių uždegimas, arba pneumonija. Tai rimtesnė infekcinė būklė, kai uždegimas pažeidžia plaučių audinį. Pacientai gali jausti aukštą temperatūrą, stiprų kosulį, dusulį, krūtinės skausmą, bendrą silpnumą. Pneumonija ypač pavojinga vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis ar turintiems nusilpusį imunitetą.
Bronchinė astma – dar viena dažna lėtinė kvėpavimo takų liga. Jai būdingas bronchų spazmas, gleivinės uždegimas ir padidėjęs jautrumas dirgikliams. Astma pasireiškia dusulio priepuoliais, švokštimu, kosuliu, krūtinės spaudimu. Simptomus gali išprovokuoti alergenai, fizinis krūvis, šaltas oras ar stresas.
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga, dažnai trumpinama LOPL, laikoma viena pavojingiausių lėtinių kvėpavimo sistemos ligų. Ji vystosi lėtai, tačiau progresuoja nuolat. Pagrindiniai simptomai – nuolatinis dusulys, kosulys, gleivių kaupimasis. Didžiausias rizikos veiksnys – rūkymas, tačiau ligą gali skatinti ir ilgalaikis darbas užterštoje aplinkoje.
Plaučių ligų spektras apima ir retesnes, tačiau kliniškai reikšmingas būkles. Tuberkuliozė, nors šiandien gydoma sėkmingiau nei anksčiau, vis dar išlieka aktuali infekcinė liga. Ji pasireiškia užsitęsusiu kosuliu, svorio kritimu, naktiniu prakaitavimu, silpnumu.
Onkologinės plaučių ligos taip pat užima svarbią vietą. Plaučių vėžys dažnai ilgai nesukelia specifinių simptomų, todėl neretai diagnozuojamas pažengusiose stadijose. Riziką labiausiai didina rūkymas, tačiau svarbūs ir genetiniai bei aplinkos veiksniai.
Daugumos plaučių ligų simptomai persidengia. Kosulys, dusulys, krūtinės skausmas, nuovargis, karščiavimas – signalai, kurių nereikėtų ignoruoti. Ypač svarbu atkreipti dėmesį, jei simptomai užsitęsia, stiprėja ar pasikartoja.
Diagnostikai taikomi įvairūs tyrimai. Plaučių rentgenograma leidžia įvertinti audinių būklę, spirometrija – kvėpavimo funkciją, kraujo tyrimai padeda nustatyti uždegimą ar infekciją. Kai kuriais atvejais atliekama kompiuterinė tomografija ar bronchoskopija.
Gydymas priklauso nuo ligos pobūdžio. Infekcinės ligos gydomos antibiotikais ar antivirusiniais vaistais, astma ir LOPL – inhaliaciniais preparatais, bronchus plečiančiais vaistais, priešuždegimine terapija. Sunkesniais atvejais taikoma deguonies terapija ar kompleksinė pulmonologinė reabilitacija.
Prevencija išlieka vienu svarbiausių veiksnių. Rūkymo atsisakymas ženkliai sumažina daugelio plaučių ligų riziką. Taip pat svarbi vakcinacija nuo gripo ir pneumokokinės infekcijos, ypač rizikos grupėms priklausantiems asmenims.
Aplinkos veiksniai daro vis didesnę įtaką kvėpavimo sveikatai. Oro tarša, smulkiosios kietosios dalelės, pramoniniai teršalai siejami su didesniu lėtinių plaučių ligų paplitimu. Todėl rekomenduojama vėdinti patalpas, naudoti oro valymo sprendimus, vengti užterštos aplinkos, kai įmanoma.
Fizinis aktyvumas ir kvėpavimo pratimai padeda stiprinti plaučių funkciją. Net paprastas vaikščiojimas gryname ore gerina ventiliaciją, kraujotaką ir bendrą savijautą.
Apibendrinant galima teigti, kad plaučių ligos yra įvairios, tačiau daugelį jų sieja panašūs rizikos veiksniai ir simptomai. Dėmesys pirmiesiems požymiams, profilaktika ir savalaikis gydymas leidžia išvengti sunkių komplikacijų ir išsaugoti kvėpavimo sistemos sveikatą ilgus metus.
Sveikauk.lt tinklaraščio vyr. redaktorė, besidalijanti praktiškomis įžvalgomis apie sveiką gyvenseną, mitybą ir kasdienius įpročius, padedančius jaustis geriau. Jos straipsniuose derinama naujausia informacija, asmeninė patirtis ir paprastai pritaikomi patarimai, skirti tiems, kurie siekia geresnės sveikatos, didesnės energijos ir subalansuoto gyvenimo būdo. Danielė tiki, kad maži, nuoseklūs pokyčiai gali atnešti didelius rezultatus, todėl savo turiniu skatina sąmoningumą, motyvaciją ir ilgalaikius sprendimus.