Skiepai nuo erkinio encefalito: kodėl verta skiepytis ir kaip ši vakcina saugo sveikatą
Erkinis encefalitas – viena pavojingiausių erkių platinamų infekcinių ligų, galinti sukelti sunkius centrinės nervų sistemos pažeidimus. Nors erkės dažniausiai siejamos su šiltuoju metų laiku ir poilsiu gamtoje, specialistai pabrėžia, kad rizika užsikrėsti išlieka reali kiekvienam, kuris laiką leidžia miškuose, parkuose ar net miesto žaliosiose zonose. Dėl to vakcinacija laikoma patikimiausia apsaugos priemone.
Erkinį encefalitą sukelia virusas, perduodamas per užkrėstos erkės įkandimą. Skirtingai nei kai kurios bakterinės infekcijos, šiai ligai nėra specifinio gydymo – taikomas tik simptominis gydymas, todėl prevencija tampa esminiu gynybos būdu. Užsikrėsti galima labai greitai, nes virusas į žmogaus organizmą patenka iš karto erkės įsisiurbimo metu.
Ligos eiga dažnai būna dvifazė. Pirmieji simptomai gali priminti gripą – pakyla temperatūra, atsiranda galvos, raumenų skausmai, bendras silpnumas. Dalis pacientų šiame etape pasveiksta, tačiau kitiems liga progresuoja. Antroji fazė pavojingiausia – virusas pažeidžia smegenis, jų dangalus ar nugaros smegenis.
Neurologiniai simptomai gali būti itin sunkūs: stiprūs galvos skausmai, pykinimas, sąmonės sutrikimai, koordinacijos problemos, galūnių paralyžius. Kai kuriais atvejais liga palieka ilgalaikius padarinius – judėjimo, kalbos, atminties sutrikimus, lėtinį nuovargį. Sunkiausiais atvejais galimos ir gyvybei pavojingos komplikacijos.
Skiepai nuo erkinio encefalito laikomi efektyviausia apsaugos priemone. Vakcina skatina organizmą gaminti apsauginius antikūnus, kurie susidūrę su virusu gali jį neutralizuoti dar prieš išsivystant ligai. Imunitetas nesusidaro iš karto – reikalingas kelių dozių kursas.
Pagrindinė vakcinacijos schema susideda iš trijų dozių. Pirmosios dvi suleidžiamos kelių mėnesių intervalais, o trečioji – po ilgesnio laikotarpio, siekiant suformuoti ilgalaikę apsaugą. Vėliau rekomenduojamos palaikomosios dozės kas kelerius metus.
Skiepytis rekomenduojama ne tik miškininkams ar medžiotojams. Rizikos grupę sudaro visi, kurie leidžia laiką gamtoje – grybautojai, uogautojai, žygeiviai, dviratininkai, net miesto parkų lankytojai.
Erkės paplitusios ne tik miškuose, bet ir pievose, soduose.
Vaikai taip pat gali būti skiepijami, nes jų aktyvus laisvalaikis gamtoje didina kontaktą su erkėmis. Ankstyva vakcinacija padeda apsaugoti nuo sunkių neurologinių komplikacijų.
Svarbu suprasti, kad apsaugos nuo erkių priemonės – repelentai, tinkama apranga, kūno apžiūra – sumažina įkandimo riziką, tačiau neapsaugo 100 procentų. Be to, net ir greitai pašalinus erkę, virusas jau gali būti patekęs į organizmą.
Klimato kaita ir švelnesnės žiemos lemia didėjantį erkių aktyvumą. Dėl to ilgėja sezonas, kai galima užsikrėsti, o rizika tampa aktualesnė visus metus, ne tik vasarą.
Vakcina laikoma saugia ir gerai toleruojama. Dažniausi šalutiniai poveikiai – laikinas paraudimas injekcijos vietoje, nedidelis karščiavimas ar nuovargis. Rimtesnės reakcijos retos.
Skiepai ypač rekomenduojami žmonėms, gyvenantiems ar dirbantiems endeminėse teritorijose, kur sergamumas didesnis. Baltijos šalys, įskaitant Lietuvą, priskiriamos padidintos rizikos regionams.
Visuomenės sveikatos specialistai pabrėžia, kad erkinis encefalitas gali turėti ilgalaikių socialinių ir ekonominių pasekmių – dėl neurologinių pažeidimų žmonės gali prarasti darbingumą, jiems gali prireikti ilgalaikės reabilitacijos.
Apibendrinant galima teigti, kad skiepai nuo erkinio encefalito – tai investicija į ilgalaikę sveikatą. Kadangi specifinio gydymo nėra, o ligos pasekmės gali būti sunkios, vakcinacija išlieka patikimiausia ir moksliškai pagrįsta apsaugos priemone kiekvienam, kuris nori saugiai mėgautis buvimu gamtoje.
Sveikauk.lt tinklaraščio vyr. redaktorė, besidalijanti praktiškomis įžvalgomis apie sveiką gyvenseną, mitybą ir kasdienius įpročius, padedančius jaustis geriau. Jos straipsniuose derinama naujausia informacija, asmeninė patirtis ir paprastai pritaikomi patarimai, skirti tiems, kurie siekia geresnės sveikatos, didesnės energijos ir subalansuoto gyvenimo būdo. Danielė tiki, kad maži, nuoseklūs pokyčiai gali atnešti didelius rezultatus, todėl savo turiniu skatina sąmoningumą, motyvaciją ir ilgalaikius sprendimus.