Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) antradienį galutinai konstatavo, kad buvusi Birštono tarybos narė R. Žentelienė pagrįstai nuteista vadinamojoje „čekiukų“ byloje. Teismas atmetė nuteistosios ir jos advokato skundus, kuriais buvo prašoma panaikinti ankstesnius teismų nuosprendžius ir bylą nutraukti, atleidžiant R. Žentelienę nuo baudžiamosios atsakomybės. Nors bauda buvo sumažinta atsižvelgiant į tai, kad piktnaudžiavimas dabar priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, nuosprendis išliko galioti.
„Čekiukų“ bylos detalės ir gynyba
Buvusi politikė prašė neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – viešųjų teisių atėmimo, arba neskirti teisės eiti valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų skiriamas pareigas. Tačiau dar 2024 m. lapkritį Kauno apygardos teismas už daugiau nei 1,6 tūkst. eurų pasisavinimą skyrė draudimą trejus metus eiti renkamas ar skiriamas pareigas valstybės tarnyboje bei 7,5 tūkst. eurų baudą.
R. Žentelienės advokatas Darius Raulušaitis teismų prašė atsižvelgti į bylos aplinkybes, ypač į tai, kad jo klientė dar ikiteisminio tyrimo metu grąžino 5,5 tūkst. eurų – tai yra tris kartus didesnę sumą, nei buvo inkriminuota pasisavinus. Pinigai savivaldybei buvo grąžinti dar ikiteisminio tyrimo metu. Be to, bylos medžiagoje minimos 32 kortelės ir vienu metu piltas dviejų rūšių kuras, kas rodo sudėtingą pasisavinimo schemą.
LAT išvados ir visuomenės pasitikėjimas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo trijų teisėjų kolegija nustatė, kad nuteistosios R. Žentelienės nusikalstami veiksmai truko daugiau nei dvejus metus – nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2021 m. rugsėjo mėn. Veiksmai buvo nevienkartiniai, tarybos narei inkriminuoti 23 dokumentų klastojimo ir jų panaudojimo bei sukčiavimo epizodai.
LAT pabrėžė nusikalstamos veikos poveikį visuomenei:
„Situacija, kai nuteistoji prašydavo kvitų iš kitų asmenų ir tai buvo įprasta praktika, sudarė įspūdį, kad neteisėtas veikimas, siekiant asmeninės naudos, savivaldybės taryboje yra normali praktika.
Taip pat nustatyta, kad Birštono savivaldybės administracijai kaip institucijai buvo padaryta didelė žala, nes buvo pakirstas pasitikėjimas šia institucija, sumenkintas jos autoritetas visuomenėje, o dėl nurodytos žalos valstybinei institucijai didelę neturtinę žalą patyrė ir valstybė. Taigi visuomenė galėjo manyti, kad savivaldybės lėšų įgijimas apgaule yra pateisinamas, o tai neabejotinai turėjo įtakos neigiamam požiūriui į Birštono savivaldybę kaip valstybės instituciją.“
Teisėjų kolegijos vertinimu, padarytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų šiurkštumas, bylose nustatytas neteisėtų veiksmų pastovumas, jų intensyvumas ir mastas panaikina galimybę taikyti švelnesnes atsakomybės rūšis nei baudžiamoji. Todėl R. Žentelienei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės būti išrinktai ar paskirtai į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas trejiems metams – pripažinta proporcinga padarytai nusikalstamai veikai. LAT verdiktas yra galutinis ir neskundžiamas.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.