Lietuvoje toliau kyla nerimas dėl grėsmingai mažėjančių vaikų skiepijimo nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) apimčių ir nepakankamo moterų dalyvavimo gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje. Šioms problemoms, apie kurias įspėjama kreipimesi „Dėl būtinų veiksmų siekiant gimdos kaklelio vėžio eliminavimo ir žmogaus papilomos viruso (ŽPV) sukeliamų ligų vyrams ir moterims sumažinimo“, reikia neatidėliotinų sprendimų.
Kritinė situacija: kodėl prevencija stringa?
Pasak profesoriaus S. Čaplinsko, neseniai Seime įvykusioje konferencijoje, kurioje dalyvavo gydymo įstaigų vadovai, ginekologai, šeimos gydytojai, onkologai chemoterapeutai, imunologai, medikų profesinių sąjungų, pacientų draugijų ir sprendimų priėmėjai, išryškėjo sutarimas dėl būtinų pokyčių. Tačiau dabartinė situacija negerėja dėl kelių priežasčių.
„Situacija negerėja dėl informacijos ir sveikatos raštingumo trūkumo, per mažo pasitikėjimo vakcinomis, nelygių galimybių regionų gyventojoms: mažesniuose miestuose, miesteliuose ir kaimuose realus paslaugų prieinamumas yra iššūkis“, – komentuoja prof. S. Čaplinskas.
Didelę problemą kelia ir tai, kad dauguma užsikrėtusiųjų net neįtaria esantys ŽPV nešiotojai, nes ŽPV infekcija dažnai yra besimptomė, o tai apsunkina ankstyvą diagnostiką ir platinimo kontrolę.
Būtini pokyčiai prevencinėse programose ir finansavime
„Dabartinę situaciją lėmė nuoseklaus ir kryptingo visuomenės informavimo trūkumas. Be to, šiemet baigia galioti Nacionalinė vėžio profilaktikos ir kontrolės 2014–2025 m. programa ir jos įgyvendinimo priemonių planas. Todėl būtina neatidėliojant pradėti rengti naują vėžio kontrolės programą ar veiksmų planą, į procesą įtraukiant visas suinteresuotąsias puses“, – pabrėžia prof. S. Čaplinskas.
Profesoriaus teigimu, naujajame plane turėtų būti įtvirtinti konkretūs įsipareigojimai dėl rodiklių ir aiškūs terminai, iki kurių siekiama sumažinti sergamumą gimdos kaklelio vėžiu. Siektini rezultatai yra akivaizdūs: mažesnis vėlyvoje stadijoje nustatomų ligos atvejų skaičius, daugiau gimdos kaklelio vėžio prevencinės programos dalyvių ir didesnis besiskiepijančiųjų skaičius.
Prof. S. Čaplinskas siūlo peržiūrėti gimdos kaklelio vėžio prevencinės programos turinį, atsisakant PAP testo 25–34 metų moterims ir jį pakeičiant patikimesniu AR ŽPV testu, kuris šiuo metu skiriamas 35–59 metų moterims. Be to, būtina skatinti pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigas aktyviau skiepyti nuo ŽPV ir apsvarstyti galimybę kompensuoti visas tris ŽPV vakcinas vaikams nuo 15 metų, nes dabar valstybė apmoka tik dvi vakcinas, o trečiąją – pacientas.
Prioritetas – visuomenės švietimas ir sąmoningumas
„O svarbiausia – numatyti kryptingus veiksmus visuomenei šviesti, į procesą įtraukiant pacientų organizacijas. Švietimui ir informavimui būtina skirti prioritetinį dėmesį jau šiemet, naudojant Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšas ir peržiūrint Europos projektų bei kitų finansavimo šaltinių galimybes“, – ragina prof. dr. S. Čaplinskas, pabrėždamas strateginės komunikacijos ir visuomenės įsitraukimo svarbą kovojant su ŽPV ir vėžiu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.