Daugelis pacientų, išgirdę apie medicininę reabilitaciją, pirmiausia pagalvoja apie atpalaiduojančius masažus. Tačiau, kaip teigia Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centro FMR gydytoja, Lietuvos fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojų draugijos valdybos narė Laura Sabienė, tai yra tik dalis, o kartais ir visiškai klaidingas požiūris į kompleksinį ir gyvybiškai svarbų sveikimo procesą. Veiksminga medicininė reabilitacija – tai ne masažų pageidavimas, o apgalvotas ir kompleksinis metodų, tokių kaip kineziterapija, ergoterapija, fizioterapija, gydomasis masažas ir kiti, taikymas, kurį skiria FMR gydytojas, atsižvelgdamas į diagnozę, biopsichosocialinių funkcijų sutrikimus ir ligos sunkumo laipsnį.
Nedelsti ir laikytis rekomendacijų – sėkmės garantas
Medicininės reabilitacijos procedūros turėtų būti pradedamos kuo greičiau po fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytojo konsultacijos, ne vėliau kaip per 21 dieną. Išimtis taikoma tik tuomet, jei gydytojas nustato ir įrašo, kad procedūras reikėtų pradėti vėliau, pavyzdžiui, laukiant, kol sugis lūžis. Pacientui pačiam atidėti paskirtą reabilitaciją galima tik dėl labai pateisinamų priežasčių, tokių kaip kitos ligos ar artimojo mirtis. Jei pacientas negali pradėti reabilitacijos laiku dėl asmeninių aplinkybių (darbo komandiruotės, egzaminų ir pan.), jis turi pasirašyti, kad šiuo metu reabilitacijos atsisako. Tokiu atveju, vėliau prireikus, jam gali būti teikiama pakartotinė FMR gydytojo konsultacija, o reabilitacijos poreikis vertinamas iš naujo.
Gydytoja L. Sabienė pabrėžia, kad siekiant kuo geresnio gydymo rezultato, pacientai privalo iki galo atlikti visas paskirtas procedūras ir būtinai informuoti apie gydymo kurso nutraukimą ar neatvykimą. Nepakankamas informavimas ar savavališkas gydymo nutraukimas ne tik kenkia paties paciento sveikimo procesui, bet ir ilgina paslaugų laukimo eiles kitiems asmenims. Eilės susidaro ir tuomet, kai pacientai dėl asmeninių priežasčių (atostogų, kelionių) nukelia pradinės reabilitacijos pradžią ir nespėja pradėti paskirto gydymo kurso laiku.
Reabilitacijos tipai: nuo pradinės iki stacionarinės
Medicininė reabilitacija skiriama esant biopsichosocialinių funkcijų sutrikimams. Ji dažniausiai pradedama nuo pradinės ambulatorinės medicininės reabilitacijos, kurios metu skiriama iki 25 procedūrų, tokių kaip kineziterapija, ergoterapija, fizioterapija ar masažas. Taip pat gali būti skiriama pradinė stacionarinė reabilitacija, kai dar gydantis ligoninėje taikomos pavienės reabilitacijos procedūros, įskaitant psichoterapiją ar klinikinio logopedo užsiėmimus.
Tam tikrais atvejais pacientas gali būti siunčiamas į medicininės reabilitacijos paslaugas teikiančią gydymo įstaigą be pradinės ambulatorinės ar stacionarinės reabilitacijos. Tai gali būti, pavyzdžiui, ruošiant pacientą sąnarių endoprotezavimui, skiriant palaikomąją reabilitaciją ar po kai kurių dienos chirurgijos paslaugų.
Dažnai pacientai klaidingai mano, kad po pradinės ambulatorinės reabilitacijos privalomai turi būti skiriama ambulatorinė reabilitacija. Tačiau ambulatorinės reabilitacijos poreikį nustato FMR gydytojas, įvertinęs paciento būklę po pradinės reabilitacijos. Tik tuo atveju, jei pradinė reabilitacija nedavė pakankamo rezultato, bet dar tikimasi tolesnio funkcinės būklės pagerėjimo, gali būti skiriama ambulatorinė reabilitacija.
Stacionarinė reabilitacija skiriama ligoniams po labai sunkių ligų ir traumų, kai pasireiškia dideli biopsichosocialinių funkcijų sutrikimai, sutrikusi apsitarnavimo ar judėjimo funkcija. Ši reabilitacija skiriama tik po gydymo stacionare, išskyrus atvejus, kai pacientą reikia paruošti protezavimui, kai paslaugos skiriamos vaikams, taip pat dėl psichikos ir elgesio sutrikimų ar po dienos chirurgijos paslaugų ir kitais išimtiniais atvejais.
Reabilitacija skiriama pagal funkcijas, o ne diagnozes
Gydytoja L. Sabienė atkreipia dėmesį, kad pacientai neturėtų reikalauti reabilitacijos vien dėl to, kad jiems yra diagnozuota tam tikra liga. Reabilitacijos poreikį lemia funkcinės būklės sutrikimas, o ne konkreti nustatyta liga ar pažeidimas, pavyzdžiui, seniai nustatyta stuburo išvarža ar sąnarių artrozė.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus patarėja Rimantė Venclovienė patvirtina, kad reabilitacijos paslaugos nėra skaidomos pagal atskirus ligų kodus. Jos skiriamos įvertinus visus biopsichosocialinių funkcijų sutrikimus ir vienu metu gali būti pritaikomos kelioms probleminėms sritims. Pavyzdžiui, jei pacientas atvyksta reabilitacijai dėl nugaros nervų pažeidimo, o FMR gydytojo konsultacijos metu įvertinama, kad yra riboti kelio sąnario judesiai, reabilitacijos procedūros pritaikomos abiem sritims.
Svarbu įsidėmėti, kad pradinės ambulatorinės reabilitacijos paslaugos skiriamos ne pagal diagnozes, o vertinant funkcijų sutrikimus. Vieno gydymo epizodo metu Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokama iki 25 reabilitacijos procedūrų, kurios pritaikomos individualiai kiekvienam pacientui.
Paciento teisės ir finansavimas
Svarbu žinoti, kad pacientas turi teisę reabilitacijos įstaigą pasirinkti pats. Jei pacientas pageidauja ambulatorinės reabilitacijos paslaugas gauti sanatorijoje, jis turi prisiminti, kad maitinimo ir apgyvendinimo paslaugos šiuo atveju nėra kompensuojamos. Tačiau jis neprivalo jų įsigyti ir gali atvykti tik reabilitacijos procedūroms.
Pasak R. Venclovienės, kasmet reabilitacijos paslaugų finansavimas iš PSDF vis didėja. 2021 m. šiai sričiai buvo skirta 98 mln. eurų, pernai – 114 mln. eurų, o šiais metais – jau 120 mln. eurų. Tai rodo nuolatinį dėmesį ir investicijas į pacientų atsigavimą ir gerovę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.