Ką daryti, kad širdies ligos neužkluptų netikėtai: prevencija, rizikos veiksniai ir apsaugos būdai
Širdies ir kraujagyslių ligos jau daugelį metų išlieka dažniausia mirties priežastimi tiek Europoje, tiek visame pasaulyje. Nors medicinos pažanga leidžia vis sėkmingiau gydyti ūmias būkles, specialistai vieningai sutaria – didžiausią poveikį sergamumo mažinimui turi ne gydymas, o prevencija. Kitaip tariant, tai, ką žmogus daro kasdien, lemia jo širdies būklę po dešimtmečių.
Didžiausia problema ta, kad širdies ligos dažnai vystosi tyliai. Kraujagyslių sienelėse pamažu kaupiasi riebalinės nuosėdos, formuojasi aterosklerozinės plokštelės, siaurinančios kraujotaką. Šis procesas gali trukti ilgus metus be jokių juntamų simptomų. Dėl to pirmasis ligos pasireiškimas neretai būna jau pavojinga komplikacija – miokardo infarktas ar insultas.
Vienas svarbiausių rizikos veiksnių – padidėjęs kraujospūdis. Hipertenzija ilgainiui pažeidžia kraujagyslių sieneles, apsunkina širdies darbą ir didina komplikacijų tikimybę. Pavojingiausia tai, kad daugelis žmonių nejaučia aukšto spaudimo simptomų, todėl apie problemą sužino tik atsitiktinai pasimatavę.
Ne mažiau reikšmingas veiksnys – padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje. Perteklinis mažo tankio lipoproteinų cholesterolis kaupiasi kraujagyslėse, siaurina jų spindį ir trikdo kraujotaką. Ilgainiui tai gali sukelti širdies raumens aprūpinimo deguonimi sutrikimus.
Gyvenimo būdas turi lemiamą reikšmę. Rūkymas laikomas vienu pavojingiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Tabako dūmuose esančios medžiagos pažeidžia kraujagyslių vidinį sluoksnį, skatina trombų formavimąsi ir mažina deguonies kiekį kraujyje. Net ilgametę rūkymo patirtį turintiems žmonėms mesti rūkyti verta – rizika pradeda mažėti jau po pirmųjų metų.
Mityba – dar vienas kertinis prevencijos akmuo. Kasdien vartojamas maistas tiesiogiai veikia cholesterolio, kraujospūdžio, kūno svorio rodiklius. Specialistai rekomenduoja riboti sočiuosius riebalus, perdirbtą mėsą, cukraus perteklių.
Tuo tarpu daržovės, vaisiai, pilno grūdo produktai, ankštiniai, riešutai ir žuvis siejami su geresne širdies sveikata.
Fizinis aktyvumas veikia kompleksiškai. Judėjimas stiprina širdies raumenį, gerina kraujotaką, padeda reguliuoti svorį, mažina „blogojo“ cholesterolio kiekį. Net vidutinio intensyvumo veikla – spartus ėjimas, važiavimas dviračiu, plaukimas – turi reikšmingą naudą, jei tampa reguliariu įpročiu.
Antsvoris ir nutukimas didina širdies apkrovą. Kuo didesnė kūno masė, tuo daugiau kraujo reikia aprūpinti audinius, todėl širdis priversta dirbti intensyviau. Be to, antsvoris dažnai susijęs su hipertenzija, diabetu ir lipidų apykaitos sutrikimais.
Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama stresui. Lėtinis psichologinis krūvis skatina hormoninius pokyčius, didina kraujospūdį, trikdo širdies ritmą. Ilgalaikė įtampa siejama su didesne infarkto rizika, todėl emocinės sveikatos priežiūra tampa ne mažiau svarbi nei fizinė.
Miegas – dar vienas dažnai nuvertinamas veiksnys. Nepakankamas ar prastos kokybės miegas siejamas su aukštesniu kraujospūdžiu, svorio augimu, uždegiminiais procesais organizme. Reguliarus poilsio režimas padeda stabilizuoti širdies veiklą.
Profilaktiniai tyrimai leidžia ligas aptikti anksti. Rekomenduojama reguliariai tikrinti kraujospūdį, cholesterolį, gliukozės kiekį kraujyje, vertinti kūno masės indeksą. Esant rizikos veiksniams, gydytojas gali skirti papildomus širdies ar kraujagyslių tyrimus.
Svarbu suvokti, kad prevencija nėra vienkartinis veiksmas. Tai nuoseklus, ilgalaikis procesas, apimantis kasdienius pasirinkimus. Net nedideli pokyčiai – daugiau daržovių racione, 30 minučių judėjimo per dieną, rūkymo atsisakymas – ilgainiui duoda apčiuopiamą naudą.
Šiuolaikiniai kardiologai vis dažniau kalba apie individualizuotą rizikos vertinimą. Atsižvelgiama ne tik į pavienius rodiklius, bet ir į bendrą gyvenimo būdą, paveldimumą, amžių, metabolinę būklę. Toks požiūris leidžia tiksliau prognozuoti ligų tikimybę ir parinkti tinkamiausias prevencijos priemones.
Apibendrinant galima teigti, kad širdies ligos retai atsiranda staiga – dažniausiai jos vystosi metų metus. Todėl didžiausia apsauga – sąmoningas gyvenimo būdas, reguliarūs sveikatos patikrinimai ir dėmesys organizmo siunčiamiems signalams. Rūpinimasis širdimi šiandien – tai investicija į ilgesnį ir kokybiškesnį gyvenimą ateityje.
Sveikauk.lt tinklaraščio vyr. redaktorė, besidalijanti praktiškomis įžvalgomis apie sveiką gyvenseną, mitybą ir kasdienius įpročius, padedančius jaustis geriau. Jos straipsniuose derinama naujausia informacija, asmeninė patirtis ir paprastai pritaikomi patarimai, skirti tiems, kurie siekia geresnės sveikatos, didesnės energijos ir subalansuoto gyvenimo būdo. Danielė tiki, kad maži, nuoseklūs pokyčiai gali atnešti didelius rezultatus, todėl savo turiniu skatina sąmoningumą, motyvaciją ir ilgalaikius sprendimus.