47-erių metų Daiva iš Vilniaus pati pastebėjo pirmuosius nerimą keliančius krūties vėžio ženklus, nors iš pradžių jiems neskyrė pakankamo dėmesio. „Požymių buvo įvairių: prasidėjo nuo mėnesinių sutrikimo – tai yra, tai vėl dingsta. Pradėjo iš šono krūtį skaudėti, pagalvojau, nuo liemenuko lankelio. Visada mėgau tokius dėvėti. Vis pačiupinėju – nieko nejaučiu. Tiesa, krūtys būdavo truputį pabrinkę, liemenuką užsisegus nepatogiai spausdavo“, – apie savo ankstyvuosius pojūčius pasakoja moteris.
Nepaisant pasikartojančių simptomų ir dviejų apsilankymų pas šeimos gydytoją, Daivos būklė ilgai nebuvo tinkamai įvertinta. Echoskopuotojas matė cistas, tačiau patarė nekreipti dėmesio. Tik po kurio laiko, kai simptomai nepraėjo, ji kreipėsi dar kartą ir buvo nukreipta į Nacionalinį vėžio institutą (NVI). Ten pateko pas gydytoją Algę Leveckytę, kuri nedelsiant paskyrė išsamius tyrimus – echoskopiją, biopsiją, kompiuterinę tomografiją ir magnetinio rezonanso tomografiją.
Netrukus paaiškėjo baisi diagnozė – trigubai neigiamas piktybinis krūties navikas. Piktybinių ląstelių rasta tiek limfmazgiuose, tiek krūtyse esančiuose dariniuose. Ši žinia Daivai buvo ypač sunki, nes jau 12 metų ji serga išsėtine skleroze, o stresas ir įtampa itin neigiamai veikia jos būklę. Gydant krūties vėžį, moteriai teks nutraukti išsėtinės sklerozės gydymą, kas kelia papildomų iššūkių.
Kompleksinis gydymas ir viltis ateičiai
NVI gydytoja chirurgė Algė Leveckytė patvirtina, kad Daivos laukia kompleksinis trigubai neigiamos karcinomos gydymas, kuris prasidės nuo neoadjuvantinio medikamentinio gydymo. „Pažymėtina, kad sumažėjus naviko masei ar netgi jam visiškai išnykus vėlesniame etape seka chirurginis gydymas. Neoadjuvantinio gydymo dėka atsiranda galimybė atlikti mažesnės apimties operaciją, išsaugoti krūtį ir sukelti mažesnę traumą ligonei. Kaip kompleksinio gydymo dalis bus taikomas spindulinis gydymas.
Vėliau galimas tolesnis gydymas medikamentais“, – aiškina gydytoja. Po gydymo Daiva bus aktyviai stebima NVI konsultacinėje poliklinikoje net 5 metus, o vėliau – pagal gyvenamąją vietą.
Pasaulinės krūties vėžio gydymo tendencijos
Gydytoja chirurgė Algė Leveckytė, neseniai grįžusi iš Vienoje vykusios 18-osios St. Galleno krūties vėžio konferencijos, dalijasi naujausiomis įžvalgomis. Konferencija atskleidė didėjančią medikamentinio gydymo reikšmę, rekomenduojant chemoterapiją taikyti net pirmųjų stadijų ligai. Operacinis gydymas dabar pradedamas tik tada, kai navikas yra mažesnis nei 1 cm.
Konferencijoje taip pat buvo diskutuojama apie krūties vėžio gydymo prieinamumo netolygumus įvairiose šalyse. Pavyzdžiui, Vakarų Europoje 5 metų išgyvenamumas siekia daugiau nei 90 proc., o Indijoje – tik 66 proc., Pietų Afrikoje – apie 40 proc. Apie gydymo naujoves ir rekomendacijas diskutavo 3000 profesionalų iš 100 šalių.
Tausojantis gydymas, genetiniai tyrimai ir stebėsena Lietuvoje
St. Galleno konferencijoje daug dėmesio skirta galimybei tausoti krūtį chirurginio gydymo metu, pasitelkiant medikamentinio gydymo naudą. Tai aktyviai taikoma ir Nacionaliniame vėžio institute. Rekomenduojama atidžiai svarstyti vienmomentinės rekonstrukcijos galimybę, ypač po chemoterapinio gydymo, atsižvelgiant į komplikacijų riziką.
Pagreitį įgyja ir genetiniai tyrimai, tokie kaip „Prosigna“, padedantys planuoti adjuvantinį medikamentinį gydymą. Nors Lietuvoje finansavimas šiems tyrimams dar ribotas, tikimasi didesnio dėmesio, atsižvelgiant į pasaulines tendencijas.
Plečiasi ir radioterapijos galimybės. Drąsiau švitinamos pacientės po sarginių limfmazgių biopsijos, o pakartotinis spindulinis gydymas po tausojančių operacijų tampa pirmo pasirinkimo variantu, suteikiančiu galimybę išsaugoti krūtį. Tai leidžia išvengti sudėtingų operacijų ir sumažinti pooperacinių komplikacijų riziką.
Taip pat keičiasi taktika dėl paveldimo krūties vėžio. Nustačius BRCA genų mutacijas, profilaktinė mastektomija rekomenduojama vis rečiau. Vis didesnę reikšmę įgyja aktyvaus sekimo schemos, kurių taikymas Lietuvoje džiugina. Pavyzdžiui, mūsų šalyje krūtų magnetinio rezonanso tyrimas yra valstybės kompensuojamas 1 kartą metuose esant BRCA mutacijai. Taip pat atliekamos mamogramos bei krūtų ir limfmazgių echoskopija. Tai leidžia išvengti traumuojančių operacijų, neprarandant budrumo ir užtikrinant pacienčių saugumą“, – apibendrina gydytoja chirurgė Algė Leveckytė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.