Spalis pasaulyje ir Lietuvoje žymimas kaip krūties vėžio prevencijos mėnuo. Tai ypač svarbus priminimas kiekvienai moteriai skirti daugiau dėmesio savo sveikatai. Nors rūpinimasis artimaisiais dažnai tampa prioritetu, savo gerovės pamiršti negalima, nes sveikata yra ilgalaikė investicija. Reguliarūs tyrimai bent kartą per metus yra būtini, norint anksti nustatyti ligų požymius, mat daugelis moterims būdingų ligų ankstyvose stadijose nesukelia jokių simptomų. Ankstyva diagnostika leidžia pradėti gydymą, kol jis yra paprastesnis ir efektyvesnis, akcentuoja vaistininkė Miglė Kaminskaitė.
„Moterims, kaip ir visiems žmonėms, sveikata yra ilgalaikė investicija, tačiau besirūpindamos kitais, moterys dažnai pamiršta save. Sveikatą reikėtų reguliariai tikrintis bent kartą į metus, panašiai, kaip vedame tikrintis mokyklinio amžiaus vaikus. Tai yra ypač svarbu, siekiant nustatyti ankstyvus ligų požymius. Daug moterims būdingų ligų ankstyvose stadijose nesukelia jokių simptomų. Reguliarūs tyrimai leidžia juos aptikti dar tada, kai gydymas yra paprastesnis ir efektyvesnis“, – sako vaistininkė Miglė Kaminskaitė.
Gydytoja akušerė-ginekologė Miglė Černiauskienė pabrėžia, kad itin svarbu ugdyti įprotį rūpintis savo sveikata ir jausti atsakomybę už savo organizmo būklę.
Krūtų savityra: pirmas ir svarbiausias žingsnis
„Vienas iš būdų tinkamai rūpintis savo sveikata – krūtų savityra. Reguliarus ir dažnas savitikrinimas leidžia laiku pastebėti įvairius pakitimus, skatina atkreipti dėmesį į simptomus, o galiausiai suteikia galimybę anksčiau ar laiku pastebėti grėsmingą ligą“, – teigia M.Černiauskienė.
Nors krūtų savityra neatstoja profesionalios gydytojo konsultacijos ar mamografijos tyrimo, tai yra puikus papildomas būdas laiku aptikti reikšmingas sveikatos problemas. Specialistai rekomenduoja savikontrolę pradėti kuo anksčiau, kai krūtys yra pilnai susiformavusios, o vėliausiai – nuo 20–25 metų. Anksčiau reguliariai atlikti krūtų savityrą patartina, jei šeimoje yra nepalanki anamnezė – sirgusių krūties vėžiu moterų, nustatyta viena iš BRCA genų mutacijų ar kitos būklės, lemiančios didesnę riziką susirgti krūties vėžiu.
Gydytoja akušerė-ginekologė Vestina Speičienė pataria krūtis tirti savarankiškai kartą per mėnesį. Geriausias laikas – iškart po menstruacijų. Jei menstruacijos nereguliarios, galima pasirinkti bet kurią mėnesio dieną. Svarbiausia – tai atlikti reguliariai ir ne rečiau nei kas mėnesį.
„Pirmiausia rekomenduojama krūtis apžiūrėti prieš veidrodį – įvertinti jų formą, dydį, ar nėra įdubimų, iškilimų, odos ar spenelių pakitimų. Kitas žingsnis – apčiuopa: pakėlus vieną ranką už galvos, kitos rankos pirštais sukamaisiais judesiais čiuopiama krūtis nuo išorės link spenelio, nepamirštant pažasties srities. Svarbu švelniai paspausti spenelį ir patikrinti, ar nėra išskyrų. Apčiuopa gali būti atliekama ir gulint“, – pasakoja V.Speičienė.
Reguliarūs vizitai pas gydytoją – jūsų ramybės garantas
Net ir kruopščiai atliekant savityrą namuose, vienas stipriausių ginklų prieš krūties vėžį išlieka reguliarūs vizitai pas gydytojus bei profilaktiniai tyrimai. Vaistininkė M. Kaminskaitė teigia, kad daugelis onkologinių ligų ilgą laiką nesukelia jokių simptomų.
„Pavyzdžiui, krūties vėžys ankstyvoje stadijoje dažnai nesukelia jokio skausmo, o mamografija gali jį aptikti dar prieš atsirandant apčiuopiamam dariniui. Kuo anksčiau liga nustatoma, tuo didesnė tikimybė, kad gydymas bus trumpesnis, mažiau agresyvus ir sėkmingesnis. Profilaktinės apžiūros metu gydytojas įvertina moters amžių, šeimos ligų istoriją, gyvenimo būdą – pagal tai parenkami tik jai aktualūs tyrimai ir patarimai“, – tvirtina vaistininkė.
Gydytojos akušerės-ginekologės V. Speičienės teigimu, dėl papildomos apžiūros į gydytoją būtina kreiptis, jei savityros metu apčiuopėte guziuką krūtyje ar pažastyje, kuris po menstruacijų neišnyksta. Taip pat reikėtų sunerimti, jei pastebėjote krūties odos pokyčius – paraudimą, išopėjimą, darinio atsiradimą ar odos sustorėjimą. Pasirodyti gydytojui reikėtų, jei atsirado spenelio pokyčiai – jis tapo sukietėjęs, įtrauktas ar atsirado išskyros.
Reguliariai kas dvejus metus krūtis tikrintis ultragarsiniu tyrimu rekomenduojama nuo 35 metų. Prevencinė krūties vėžio programa skirta moterims tarp 45–74 metų imtinai. Šios programos metu, kas 2 metus atliekamos mamogramos, akcentuoja V. Speičienė.
Kasdieniai įpročiai, mažinantys riziką: mityba ir gyvensena
Krūties vėžys yra viena dažniausių moterų onkologinių ligų Lietuvoje, tačiau daugelį rizikos veiksnių galima sumažinti sąmoningais kasdieniais pasirinkimais. Vaistininkė M. Kaminskaitė pataria pirmiausia palaikyti normalų kūno svorį, nes antsvoris ir nutukimas, ypač po menopauzės, didina riziką dėl poveikio hormonų pusiausvyrai ir uždegiminiams procesams. Svarbus ir reguliarus fizinis aktyvumas – bent 150 minučių per savaitę, nes jis mažina estrogeno pertekliaus riziką bei padeda išlaikyti stabilų svorį. Taip pat būtina pasirūpinti kokybišku miegu, skiriant 7–9 valandas poilsiui, kad nesutriktų hormonų veikla, ir vengti nuolatinio streso, kuris silpnina imuninę sistemą.
Didelis dėmesys turėtų būti skiriamas ir mitybai. Tyrimai rodo, kad tam tikros maistinės medžiagos bei vitaminai turi priešvėžinių savybių, kurios gali padėti sumažinti krūties vėžio riziką. Pavyzdžiui, vaisiuose, daržovėse ir kituose augalinės kilmės produktuose esantys antioksidantai – vitaminas C, vitaminas E, polifenoliai ar karotenoidai – padeda apsaugoti ląsteles nuo pažeidimų, kurie gali skatinti vėžio vystymąsi. Laisvųjų radikalų neutralizavimas yra esminis mechanizmas, saugantis DNR nuo žalingo poveikio. Ne mažiau svarbios ir skaidulos: jos palaiko sveiką žarnyno mikrobiomą, kuri prisideda prie hormonų pusiausvyros, ypač estrogeno apykaitos, ir taip gali sumažinti riziką susirgti krūties vėžiu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.