Reaguodamas į nuolatinį kainų augimą ir teisinio reguliavimo spragas, Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Lukas Savickas siūlo esminius pokyčius. Jo iniciatyva siekiama užtikrinti operatyvesnį valstybės institucijų reagavimą į būtiniausių prekių ir paslaugų brangimą, kuris neretai paliečia didžiąją dalį Lietuvos gyventojų ir verslo.
Siūloma griežtesnė kainų stebėsena ir operatyvus reagavimas
Parlamentaras įregistravo Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisas, kuriomis siūloma įpareigoti Ekonomikos ir inovacijų ministeriją nuolat stebėti būtiniausių prekių ir paslaugų kainų pokyčius. Be to, siūloma nustatyti aiškius kriterijus, kada privaloma imtis konkrečių veiksmų. Pavyzdžiui, jei per trijų mėnesių laikotarpį būtiniausių prekių ir paslaugų kainos padidėtų daugiau nei 30 procentų, ministras turėtų skubiai teikti Vyriausybei pasiūlymus dėl kainų stabilizavimo priemonių. Tai leistų išvengti ilgo delsimo ir užtikrintų greitesnį atsaką į krizines situacijas.
Kritika Vyriausybei: trūksta sprendimų ir atsakingumo
L. Savicko nuomone, Vyriausybė vėluoja reaguoti į gyventojams aktualias problemas, o pagalbos priemonės verslui ir gyventojams stringa. „Vėluojame su pagalbos priemonėmis gyventojams ir verslui. Nesvarbu, ar tai kuras, ar kitos būtiniausios prekės – sprendimų trūksta. Už kainų stebėsenos analizę atsakinga institucija turėjo būti paskirta jau prieš 3 mėnesius, bet ji iki šiol nepaskirta“, – pabrėžė Seimo narys.
Parlamentaras taip pat išreiškė viltį, kad ministerijos deklaruojamas biurokratinės naštos mažinimo prioritetas bus įgyvendintas ir šiuo atveju. „Kai deklaruojama, kad vienas iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos prioritetų yra biurokratinės naštos mažinimas, norisi tikėti, kad sprendimai nebus vilkinami“, – teigė jis.
Saugesnė rinka – didesnis pasitikėjimas
Siūlymo tikslas – užtikrinti saugumo ir stabilumo jausmą tiek gyventojams, tiek verslui. „Šiuo siūlymu siekiu, kad tiek gyventojai, tiek verslas galėtų jaustis saugiai ir stabiliai. Kai kainos yra stebimos, verslai gali atsakingiau planuoti ilgalaikes strategijas, apskaičiuoti pajamas ir išlaidas, o tai didina vartotojų pasitikėjimą rinka“, – akcentavo L.
Savickas, pabrėždamas skaidrumo ir prognozuojamumo svarbą ekonomikoje.
Kaip veiks naujoji kainų stebėsenos sistema?
Jei Seimas šioms įstatymo pataisoms pritartų, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, remdamasi Valstybės duomenų agentūros rengiama ir Oficialiosios statistikos portale skelbiama statistine informacija, analizuotų būtiniausių prekių ir paslaugų kainų pokyčių priežastis. Ministerija taip pat turėtų parengti metinę apžvalgą, kurioje būtų nurodytos būtiniausių prekių ir paslaugų kainos, jų pokyčiai bei teikiami pasiūlymai ir rekomendacijos Vyriausybei. Nustačius, kad per pastaruosius 3 mėnesius kai kurių ar visų prekių ir paslaugų kainos padidėjo daugiau kaip 30 procentų, ekonomikos ir inovacijų ministras būtų įpareigotas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo informacijos apie kainų augimą paskelbimo pateikti Vyriausybei konkrečius pasiūlymus ir priemones jų stabilizavimui. Tai sukurtų aiškų ir griežtą veiksmų algoritmą.
Lietuva prieš ES: kodėl mūsų krepšelis brangesnis?
Nors Lietuva pagal perkamąją galią vejasi Europos Sąjungos vidurkį, šalies gyventojai, anot L. Savicko, būtiniausių prekių ir paslaugų krepšeliui vis dar skiria apie pusantro karto didesnę savo išlaidų dalį, nei kitų valstybių gyventojai. „Dalies produktų kainos yra mažesnės ne tik kaimyninėje Lenkijoje, bet kai kuriais atvejais ir Vokietijoje“, – atkreipė dėmesį Seimo narys. Papildomą spaudimą kainoms gali sukelti ir išoriniai veiksniai.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad užsitęsęs konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir jo nulemtas degalų brangimas galėtų paskatinti infliacijos augimą iki maždaug 6 procentų. Tai lemtų tolesnį kainų kilimą ir gyventojų perkamosios galios mažėjimą, dar labiau apsunkindamas Lietuvos gyventojų finansinę padėtį.
Dabartinės sistemos spragos: institucija neįgaliota
Šiuo metu Vartotojų teisių apsaugos įstatyme yra nustatyta būtiniausių prekių ir paslaugų kainų stebėsenos sistema. Numatyta, kad ekonomikos ir inovacijų ministras tvirtina kainų stebėsenos tvarkos aprašą ir būtiniausių prekių ir paslaugų sąrašą. Pagal galiojančias nuostatas, Vyriausybės įgaliota institucija turi analizuoti jų kainas ir teikti išvadas Vyriausybei. Tačiau problema slypi įgyvendinime.
„Tačiau iki šios dienos nėra įgaliotos tokios institucijos, todėl periodinė kainų stebėsena ir operatyvus reagavimas nėra nustatytas“, – pabrėžė L. Savickas, išryškindamas dabartinės sistemos neefektyvumą.
Siūloma, kad šios įstatymo pataisos, kurias teikia L. Savickas kartu su kitais Seimo Demokratais, įsigaliotų šių metų liepos 1 dieną. Jos galėtų tapti svarbiu žingsniu link didesnio finansinio stabilumo ir skaidrumo Lietuvos rinkoje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.