Lietuvos Respublikos Seimas pritarė kontroversiškam Kapčiamiesčio karinio poligono įstatymo projektui, nors balsavimą lydėjo aršios diskusijos, protestai ir akivaizdūs nesutarimai valdančiosios koalicijos viduje. Šis projektas, kurio reikalingumą pabrėžia šalies gynybiniai poreikiai, tapo tikru išbandymu valdančiųjų tvarumui ir visuomenės pasitikėjimui.
Audringas balsavimas Seime: kas stojo prieš?
Nors projektas gavo pakankamą palaikymą, balsavimas atskleidė gilų susiskaldymą. „Prieš“ poligono projektą balsavo šie parlamentarai: „aušriečiai“ Remigijus Žemaitaitis, Mantas Poškus, Aidas Gedvilas, Tomas Domarkas, Daiva Petkevičienė, Petras Dargis ir Vytautas Jucius, taip pat jungtinei valstiečių frakcijai priklausantys Valius Ąžuolas, Ignas Vėgėlė ir Rimas Jonas Jankūnas. Visi šie politikai priklauso valdančiajai daugumai.
Balsavime susilaikė „aušriečiai“ Karolis Neimantas, Lina Šukytė-Korsakė, Saulius Bucevičius ir Kęstutis Bilius, taip pat dažnai atskirąją nuomonę turintis demokratas Linas Urmanavičius. Kai kurie valdančiosios daugumos atstovai, ypač iš „Nemuno aušros“, balsavo „kojomis“ – t.y. salėje buvo, bet mygtuko nespaudė. Įdomu tai, kad keli „aušriečiai“ – Dainoras Bradauskas ir Raimondas Šukys – projektą visgi palaikė. „Už“ balsavo ir valstietis Dainius Gaižauskas, kuris, nepaisant kritikos, išreiškė palaikymą.
Protestai ir gyventojų nerimas parlamento salėse
Ryto metu parlamente pasirodė Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė, susitikusi su bendrapartiečiais demokratais. Prieš vidurdienį, kai turėjo būti pristatytas poligono projektas, Seimo balkone susirinko keliolikos žmonių grupė su baltais raiščiais ant akių. Juos užsidėjo prie tribūnos stojus krašto apsaugos ministrui Robertui Kaunui, išreikšdami savo nepritarimą.
Prezidentūra ne kartą akcentavo, kad Kapčiamiesčio poligono projektas bus tarsi lakmuso popierėlis, parodysiantis, ar ši valdančioji koalicija yra tvari. Dėl poligono nuolat šiaušiasi „Nemuno aušros“ pirmininkas R. Žemaitaitis, taip pat ir dalis valstiečių.
Nors palaikymą projektui žada opozicija, vidiniai koalicijos nesutarimai kelia klausimų.
Krašto apsaugos ministro argumentai: kodėl poligonas yra būtinas?
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pabrėžė projekto svarbą Lietuvos saugumui. „Tikrai svarbus klausimas. Džiugu, kad visi kartu dalyvaujame šito klausimo sprendime, jog jis nėra daromas paslapčia, o visada, nuo pat pradžių buvo viešai, aiškiai ir, manau, gana tiksliai komunikuojamas“, – kalbėjo R. Kaunas.
Ministras tvirtino, kad naujas poligonas yra būtinas, siekiant patenkinti augančios Lietuvos kariuomenės bei į šalį atvykstančios Vokietijos brigados poreikius. „Visai augančiai struktūrai reikalinga infrastruktūra, kad kariai turėtų kur mokytis, kur atlikti manevrus ir kur mokytis šaudyti“, – aiškino ministras, pabrėždamas karių profesionalumo svarbą, lygindamas juos su chirurgais, kuriems reikalinga nuolatinė praktika.
Aštri kritika iš savų ir opozicijos: oro gynyba ir informacijos trūkumas
Nepaisant ministro argumentų, jam teko atlaikyti aštrią kritiką. „Nemuno aušros“ narys Aidas Gedvilas suabejojo poligono prioritetais, atsižvelgiant į Lietuvos oro gynybos spragas. „Po vakarykščio incidento Varėnos rajone, kai sudužo ir oro gynybos sistemos nepastebėjo, nenumušė drono, eilinį kartą turbūt susidaro įspūdis, kiek spragų turi Lietuvos oro gynybos sistema. Akivaizdu, kad šiuolaikinio karo taisyklės negrįžtamai pasikeitė. Tai vis dėlto klausimas būtų – ar steigdami karinį poligoną prie pat sienos atsižvelgėte į šiuolaikinio karo patirtį? Kada mes kalbėsime apie oro gynybą ir civilinę saugą, ar vis tik teisingi yra prioritetai? Aš suprantu, kad sviestu košės nepagadinsi, ir poligonas, kaip priemonė, būtina, tačiau jo kaina ir kaip prioritetas kelia šiek tiek abejonių“, – svarstė A. Gedvilas.
Ministras R. Kaunas sutiko, kad pastebėjimas aktualus, tačiau pabrėžė, kad oro gynybos sistemų įsigijimas užtrunka. „Šiai dienai mes diskutuojame, kad neturime dar kol kas pilnai integruotų visų norimų radarų, kurie jau yra užsakyti ir jau palaipsniui atvyksta į Lietuvą, bet pramonė yra tokia, kad ji geba kai ką pagaminti tik 2027, 2028 metais, bet faktas, kad pati technologija yra užsakyta ir atvyksta. Ir pagrindinė problema yra tokia, kad jeigu mes oro gynybos stiprinimą būtume pradėję prieš dešimt metų, turėdami atitinkamai didelį gynybos biudžetą, šiai dienai mes turbūt neturėtume galimai tokių incidentų, kurie nutinka dėl karo Ukrainoje“, – kalbėjo ministras, lygindamas situaciją su sausumos pajėgumų vystymu.
Kritikos strėlių R. Kaunas gavo ir iš valstiečio Dainiaus Gaižausko, kuris apgailestavo dėl įstatymo projekto parengimo kokybės. „Gaila, kad tenka apgailestauti, kaip jūs parengėte šį įstatymo projektą. Tiek nerimo sukėlėte ir įtampos, nors puikiai žinome, kad kariuomenei šis tikslas tikrai buvo svarbus ir mes privalėjome jį atlikti kokybiškai“, – kalbėjo D. Gaižauskas. Jis teigė, kad trūko informacijos, o ministras esą nesiteikė dalyvauti komiteto posėdžiuose. Ministras gi teigė, kad informacija buvo teikiama, tačiau bendruomenės galimai nenorėjo jos girdėti dėl jautrių aplinkybių.
„Aušrietis“ Tomas Domarkas ragino kolegas pagalvoti, ar buvo išklausyta visuomenės nuomonė ir atsakyta į visus klausimus. „Manau, kad šiandien supriešinome visuomenę, neatsakydami į visus klausimus ir neužtikrindami tam tikrų atsakymų, ar tikrai čia reikia taip skubėti, ar nereikia laiko dar įsigilinti ir išspręsti žmonių problemas, kurie nežino, ką daryti, kaip elgtis. Vakarykščiai įvykiai parodė, kad tikrai ne poligonai saugo mūsų teritoriją, o teisingos ir gynybinės sistemos, kurios turėtų būti pirmoje vietoje išspręstos“, – pabrėžė T. Domarkas, kurio žodžiai sulaukė protestuotojų plojimų.
Valstietis Valius Ąžuolas teigė, kad su projektu einama „buldozeriu“, ignoruojant Konstitucijoje numatytas piliečių teises. „Kam atsakinėti į klausimus bendruomenės, žmonių, suprasti, kad Lietuvoje galioja Konstitucija, kad yra konstitucinės teisės į turtą, į gyvenimą? Nieko to nebeliko“, – aiškino V. Ąžuolas, prognozuodamas, kad klausimai nebus atsakytai ir pinigai bus „įsisavinti“ į betoną.
Kapčiamiesčio poligono projekto detalės ir kompensacijos gyventojams
Pagal patvirtintą įstatymo projektą, Kapčiamiesčio poligonas bus padalintas į dvi funkcines zonas, kurių bendras plotas sudarys 14,6 tūkst. hektarų. Didžioji dalis, apie du trečdaliai, bus skirta manevravimui, taktinio judėjimo pratyboms ir administraciniams pastatams. Šioje zonoje yra 77 sodybos, kurių savininkai per 60 mėnesių galės pasirinkti – pasilikti ar parduoti turtą valstybei supaprastinta tvarka.
Karinio poligono funkciją atliksianti teritorija su kovinio šaudymo zona bus vakarinėje poligono dalyje, prie Lenkijos sienos, apims 13 sodybų. Šioje dalyje esantis privatus nekilnojamasis turtas bei verslai bus išperkami vadovaujantis įstatymu. Turto vertinimą atliks nepriklausomi vertintojai.
Gyventojams numatytos kompensacijos už neturtinę žalą – 45 minimalių mėnesinių atlyginimų (MMA) dydis, t.y., 51,8 tūkst. eurų už sodybą kovinio šaudymo zonoje. Mokomojoje poligono teritorijoje esančių sodybų savininkai, pasirinkę parduoti turtą, gaus atlyginimą pagal atkuriamąją arba lyginamąją vertę, plius 22 MMA dydžio moralinę kompensaciją – 25,3 tūkst. eurų.
Brigados dydžio poligonas kuriamas siekiant modernizuoti kariuomenę, didinti šauktinių skaičių, vystyti nacionalinę diviziją ir užtikrinti sąjungininkų pajėgų poreikius, stiprinant Lietuvos ir NATO gynybines galimybes.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.