Seimas pritarė prieštaringai vertinamam Kapčiamiesčio karinio poligono projektui, tačiau balsavimas atskleidė gilų skilimą valdančiojoje daugumoje ir sukėlė audringą visuomenės reakciją. Nors projektas gavo pakankamai balsų, nemaža dalis valdančiųjų, ypač iš „Nemuno aušros“ ir valstiečių frakcijų, balsavo „prieš“ arba susilaikė, o tai kelia klausimų dėl koalicijos tvarumo.
Skilimas valdančiojoje daugumoje: kas balsavo „prieš“ ir „susilaikė“?
Prieš Kapčiamiesčio poligono projektą balsavo šie parlamentarai: „aušriečiai“ Remigijus Žemaitaitis, Mantas Poškus, Aidas Gedvilas, Tomas Domarkas, Daiva Petkevičienė, Petras Dargis ir Vytautas Jucius, taip pat jungtinei valstiečių frakcijai priklausantys Valius Ąžuolas, Ignas Vėgėlė ir Rimas Jonas Jankūnas. Visi šie Seimo nariai priklauso valdančiajai daugumai.
Balsavime susilaikė „aušriečiai“ Karolis Neimantas, Lina Šukytė-Korsakė, Saulius Bucevičius ir Kęstutis Bilius, bei demokratas Linas Urmanavičius. Reikėtų paminėti, kad kai kurie valdančiosios daugumos atstovai, ypač tie, kurie priklauso „Nemuno aušrai“, balsavo „kojomis“ – t.y. salėje anksčiau buvo, bet jokio mygtuko nespaudė. Įdomu tai, kad net keli „aušriečiai“ – Dainoras Bradauskas ir Raimondas Šukys – visgi palaikė projektą, kaip ir valstietis Dainius Gaižauskas, kuris, nepaisant kritikos, balsavo „už“.
Krašto apsaugos ministro R. Kauno argumentai ir politikų kritika
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pabrėžė, kad naujas brigados dydžio poligonas yra būtinas atliepiant augančios Lietuvos kariuomenės, vystomos nacionalinės divizijos ir į šalį atvykstančios Vokietijos brigados poreikius. „Visai augančiai struktūrai reikalinga infrastruktūra, kad kariai turėtų kur mokytis, kur atlikti manevrus ir kur mokytis šaudyti“, – aiškino ministras, pabrėždamas profesionalumo svarbą, lygindamas kario rengimą su chirurgo.
Tačiau ministras sulaukė aštrios kritikos net iš savo koalicijos partnerių. „Nemuno aušros“ narys Aidas Gedvilas suabejojo poligono prioritetu, akcentuodamas oro gynybos spragas po drono incidento Varėnos rajone.
„Ar steigdami karinį poligoną prie pat sienos atsižvelgėte į šiuolaikinio karo patirtį? Kada mes kalbėsime apie oro gynybą ir civilinę saugą, ar vis tik teisingi yra prioritetai?“ – klausė A. Gedvilas. Ministras sutiko, kad oro gynybos stiprinimas yra aktualus, tačiau pabrėžė, kad technologijos tiekiamos palaipsniui ir dešimtmečio neveikimo pasekmės jaučiamos šiandien.
Valstietis Dainius Gaižauskas kritikavo projekto parengimą, teigdamas, kad jis sukėlė per daug nerimo ir įtampos, o informacija nebuvo tinkamai komunikuojama. „Gaila, kad tenka apgailestauti, kaip jūs parengėte šį įstatymo projektą“, – sakė parlamentaras, priekaištaudamas dėl informacijos trūkumo ir skubos.
Tomas Domarkas iš „Nemuno aušros“ ragino kolegas įsiklausyti į visuomenės nuomonę, teigdamas, kad neatsakius į visus klausimus, visuomenė yra supriešinama. „Vakarykščiai įvykiai parodė, kad tikrai ne poligonai saugo mūsų teritoriją, o teisingos ir gynybinės sistemos“, – pabrėžė jis.
Valius Ąžuolas iš valstiečių frakcijos kalbėjo apie „buldozerio“ taktiką ir Konstitucijos nepaisymą. „Kam atsakinėti į klausimus bendruomenės, žmonių, suprasti, kad Lietuvoje galioja Konstitucija, kad yra konstitucinės teisės į turtą, į gyvenimą? Nieko to nebeliko“, – teigė V. Ąžuolas, prognozuodamas, kad klausimai liks neatsakyti, o pinigai bus „įsisavinti į betoną“.
Protestai ir Lazdijų rajono merės vizitas
Nuo pat ryto parlamente pasirodė Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė, susitikusi su bendrapartiečiais demokratais. Prieš vidurdienį, kai turėjo būti pristatytas poligono projektas, Seimo balkone pasirodė keliolikos žmonių grupė su baltais raiščiais ant akių, išreikšdami protestą krašto apsaugos ministrui Robertui Kaunui stojus prie tribūnos. Po kritiką išsakiusių politikų kalbų salėje susirinkę protestuotojai plojo, parodydami palaikymą.
Kapčiamiesčio poligono struktūra ir kompensacijos gyventojams
Įstatymo projektu siūloma Kapčiamiesčio poligoną padalinti į dvi funkcines zonas, kurių bendras plotas siektų 14,6 tūkst. hektarų. Maždaug du trečdaliai teritorijos bus skirta manevravimui, taktinio judėjimo pratyboms ir administraciniams pastatams. Šioje zonoje esančių 77 sodybų savininkai galės rinktis: pasilikti arba per 60 mėnesių parduoti turtą valstybei supaprastinta tvarka. Jiems bus atlyginama pagal atkuriamąją arba lyginamąją vertę, papildomai sumokant 22 minimalių mėnesinių atlyginimų (MMA) dydžio moralinę kompensaciją (25,3 tūkst. eurų).
Karinio poligono funkciją atliksianti teritorija su kovinio šaudymo zona bus koncentruota vakarinėje dalyje prie Lenkijos sienos. Čia esančios 13 sodybų ir verslai bus išperkami vadovaujantis patvirtintu įstatymu, o individualias turto ir verslų vertinimo paslaugas atliks nepriklausomi vertintojai. Šių sodybų gyventojams bus kompensuojama ne tik materialinė, bet ir neturtinė žala, kuri sieks 45 MMA dydį – 51,8 tūkst. eurų už sodybą.
Politinė įtampa ir ateities perspektyvos
Prezidentūra yra ne kartą akcentavusi, kad Kapčiamiesčio poligono projektas yra tarsi lakmuso popierėlis, parodysiantis, ar ši valdančioji koalicija yra tvari. Nors opozicija žada palaikymą, valdančiųjų frakcijų skilimas dėl šio klausimo rodo didelę vidinę įtampą ir kelia abejonių dėl stabilumo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.