Terminas „tirštas kraujas“ dažniausiai išgirstamas atlikus bendrą kraujo tyrimą, kai nustatomas padidėjęs hematokrito ir/ar hemoglobino kiekis. Gydytoja kardiologė L. Lukošiūnienė paaiškina, kad hematokritas rodo skystosios kraujo dalies (plazmos) ir raudonųjų kraujo ląstelių (eritrocitų) santykį, o hemoglobinas yra baltymas, pernešantis deguonį į organizmo ląsteles.
Kada kraujas tirštėja ir kaip to išvengti?
Hematokrito ir/ar hemoglobino padidėjimas gali būti nustatomas esant skysčių trūkumui organizme (pavyzdžiui, nepakankamai geriant karštomis dienomis, karščiuojant ar viduriuojant), sergant įvairiomis plaučių ligomis, rūkantiems asmenims arba sergant reta liga – tikrąja policitemija.
„Išskyrus pastaruosius asmenis, kitiems dėl hematokrito ir/ar hemoglobino padidėjimo nėra skiriami geriamieji kraujo krešumą mažinantys vaistai, bet tikslinga šalinti galimas šio rodiklių nuokrypio priežastis: rekomenduojama gerti pakankamai skysčių, ypač karštomis vasaros dienomis (daugiau nei 2 litrus per dieną), mesti rūkyti, vengti alkoholio ir maisto produktų, kurių sudėtyje yra didelis geležies kiekis. Taip pat rekomenduojama vartoti greipfrutus ar gerti šių vaisių sultis“, – patarė gydytoja kardiologė L. Lukošiūnienė.
Medikamentinis kraujo skystinimas: kada jis būtinas?
Geriamieji kraujo krešumą mažinantys vaistai skirstomi į dvi pagrindines grupes: mažinančius trombocitų agregaciją (antiagregantai, pvz., aspirinas, klopidogrelis, tikagreloras) ir geriamuosius antikoaguliantus (vitamino K antagonistai, pvz., varfarinas, ir naujieji antikoaguliantai, pvz., rivaroksabanas, apiksabanas, dabigatranas ar edoksabanas).
„Geriamieji kraujo krešumą mažinantys vaistai skiriami tada, kuomet nustatomos būklės ar ligos, didinančios krešulių formavimosi organizme riziką. Tokiais atvejais siekiama, kad kraujas būtų skystesnis negu įprastos populiacijos“, – paaiškino gydytoja kardiologė L. Lukošiūnienė.
Kritinės būklės, reikalaujančios vaistų:
- Išeminė širdies liga. Kai nustatomi aterosklerotiniai pakitimai širdies kraujagyslėse, žmogus serga krūtinės angina ar yra persirgęs miokardo infarktu. Aterosklerotinės plokštelės gali įplyšti, sukeldamos krešulių formavimąsi. Šiais atvejais skiriami trombocitų agregaciją slopinantys vaistai. Asmenys, kuriems implantuojami stentai, šiuos vaistus turi vartoti visą gyvenimą.
- Širdies ritmo sutrikimai (prieširdžių virpėjimas ar plazdėjimas). Dėl nepakankamo prieširdžių susitraukimo susidaro kraujo sąstovis, didinantis krešulių riziką. Tokiu atveju skiriami antikoaguliantai, pvz., varfarinas ar naujos kartos kraują skystinantys vaistai.
- Mechaniniai širdies vožtuvai ir kiti širdies prietaisai. Šie svetimkūniai širdies sistemoje yra palanki vieta krešuliams formuotis. Asmenys su mechaniniais vožtuvais visą gyvenimą turi vartoti varfariną.
- Plaučių arterijos trombinė embolija ir giliųjų kojų venų trombozė. Šios ligos susijusios su krešulių, dažniausiai susiformavusių kojų venose, keliavimu į plaučių arteriją. Riziką didina geriamieji kontraceptikai, nėštumas, kojų nejudrumas, chirurginės operacijos, onkologinės ligos, rūkymas ir nutukimas. Gydymui skiriami antikoaguliantai.
Svarbios atsargumo priemonės ir vaistų sąveika
Asmenims, vartojantiems aspiriną, klopidogrelį ar naujuosius antikoaguliantus, kontrolinių kraujo tyrimų, siekiant įvertinti kraujo skystumą, įprastai nereikia. Tačiau vartojant varfariną, tarptautinis normalizuotas santykis (TNS ar INR) tiriamas gana dažnai, nes nuo šio rodiklio priklauso vaisto dozė. Svarbu sekti inkstų funkciją, atliekant kreatinino tyrimą, nes nuo jo priklauso vaisto pasirinkimas ir dozė.
Kraujo krešumą mažinantys vaistai, kaip ir visi medikamentai, gali sukelti šalutinių poveikių, įskaitant gyvybei grėsmingą kraujavimą. Todėl juos būtina vartoti tik taip, kaip paskiria gydytojas, atsižvelgiant į indikacijas, kontraindikacijas, paciento amžių, gretutines ligas ir inkstų funkciją. Kardiologė pabrėžia, kad net „nekaltas“ aspirinas, dažnai vartojamas tiršto kraujo profilaktikai, gali būti žalingas ir sukelti kraujavimą iš virškinamojo trakto.
Gydytoja L. Lukošiūnienė perspėja, kad varfarinas sąveikauja su daugeliu maisto produktų. Produktai, kurių sudėtyje yra daug vitamino K (brokoliai, špinatai, kopūstai, žalios lapinės daržovės), gali mažinti varfarino poveikį, o česnakas ar spanguolės – stiprinti jo poveikį ir didinti kraujavimo riziką. Vartojantiems varfariną, rekomenduojama palaikyti stabilų mitybos režimą, vengiant intensyvesnio šių produktų vartojimo.
Kraują skystinantys vaistai ir chirurginės procedūros
Sprendimą dėl kraują skystinančių vaistų nutraukimo prieš operaciją ir atnaujinimo po jos dažniausiai priima operaciją atliekantis gydytojas, įvertinęs operacijos riziką ir paciento būklę. Mažos apimties operacijų metu, kai galimas vietinis kraujavimo stabdymas, vaistų nutraukti dažniausiai nereikia. Esant didesnei kraujavimo rizikai, priklausomai nuo ligos ir vaisto tipo, kartais skiriami injekciniai kraują skystinantys vaistai kaip „tiltas“ procedūros metu.
Mitybos įtaka kraujo skystinimui: natūralūs pagalbininkai
Nors svarbu pabrėžti, kad maisto produktai nepakeičia medicininio gydymo, kai jis yra būtinas, į savo mitybos racioną naudinga įtraukti tam tikrus produktus, kurie gali prisidėti prie kraujotakos palaikymo:
- Vanduo: Pakankamas vandens kiekis (1,5–2 litrai per dieną) padeda išlaikyti kraujo balansą.
- Imbiero šaknis: Naudinga kraujotakai, turi priešuždegiminių savybių.
- Česnakas: Ypač naudingas širdies ir kraujagyslių sistemai, padeda normalizuoti kraujospūdį ir užkirsti kelią aterosklerozei, tačiau vartotinas saikingai, ypač vartojant varfariną.
- Ciberžolė (kurkuminas): Turi antioksidacinį ir priešuždegiminį poveikį, palaiko širdies veiklą, kraujo cirkuliaciją ir padeda mažinti cholesterolį.
- Spanguolės: Gausios antioksidantų, kurie stiprina kraujagyslių ir širdies sistemos veiklą, mažina uždegimus, tačiau vartotinos atsargiai su varfarinu.
- Cinamonas: Gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį, mažina uždegimus ir normalizuoja kraujospūdį.
Gydytoja kardiologė L. Lukošiūnienė dar kartą pabrėžė, kad maisto produktų, skystinančių kraują, vartojimas visgi neturėtų pakeisti kraują skystinančių vaistų vartojimo, kai nustatomos indikacijos vartoti šiuos vaistus. Svarbiausia – atsakingas požiūris į savo sveikatą ir konsultacija su gydytoju specialistu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.