Terminą „tirštas kraujas“ dažniausiai išgirstame tuomet, kai atlikus bendrą kraujo tyrimą gydytojas nustato padidėjusį hematokrito ir (arba) hemoglobino kiekį kraujyje. Gydytoja kardiologė L. Lukošiūnienė paaiškina, kad hematokritas rodo skystosios kraujo dalies (plazmos) ir raudonųjų kraujo ląstelių (eritrocitų) santykį. Hemoglobinas yra baltymas, esantis raudonosiose kraujo ląstelėse (eritrocituose), kuris prisijungia deguonį ir iš plaučių perneša jį į organizmo ląsteles.
Kada svarbu skystinti kraują ir kodėl padidėja hematokritas?
Hematokrito ir (arba) hemoglobino padidėjimas gali būti nustatomas:
- asmenims, esant skysčių trūkumui organizme, pavyzdžiui, nepakankamai geriant karštomis vasaros dienomis, esant padidėjusiam prakaitavimui, karščiuojant, gausiai vemiant ar viduriuojant;
- asmenims, sergantiems įvairiomis plaučių ligomis, rūkantiems;
- asmenims, sergantiems tikrąja policitemija.
„Išskyrus pastaruosius asmenis, kitiems dėl hematokrito ir (arba) hemoglobino padidėjimo nėra skiriami geriamieji kraujo krešumą mažinantys vaistai (bendrinėje kalboje žinomi kaip skystinantys kraują vaistai), bet tikslinga šalinti galimas šio rodiklių nuokrypio priežastis“, – patarė gydytoja kardiologė L. Lukošiūnienė. Ji rekomenduoja gerti pakankamai skysčių, ypač karštomis vasaros dienomis (daugiau nei 2 litrus per dieną), mesti rūkyti, vengti alkoholio ir maisto produktų, kurių sudėtyje yra didelis geležies kiekis. Taip pat gali būti naudinga vartoti greipfrutus ar gerti jų sultis.
Kada reikalingi kraują skystinantys vaistai ir kaip jie veikia organizmą?
Geriamieji kraujo krešumą mažinantys vaistai skirstomi į kelias pagrindines grupes:
- mažinantys trombocitų agregaciją (antiagregantai), tokie kaip aspirinas, klopidogrelis, tikagreloras;
- geriamieji antikoaguliantai: vitamino K antagonistai (varfarinas) ir naujieji geriamieji antikoaguliantai (rivaroksabanas, apiksabanas, dabigatranas arba edoksabanas).
„Geriamieji kraujo krešumą mažinantys vaistai skiriami tada, kuomet nustatomos būklės ar ligos, didinančios krešulių formavimosi organizme riziką. Tokiais atvejais siekiama, kad kraujas būtų skystesnis negu įprastos populiacijos“, – paaiškino gydytoja kardiologė L.
Lukošiūnienė.
Pagrindinės kardiologinės būklės, reikalaujančios kraujo skystinimo:
Išeminė širdies liga. Nustatomi aterosklerotiniai pakitimai širdies (vainikinėse) kraujagyslėse, žmogus serga stabilia krūtinės angina ar yra persirgęs miokardo infarktu, implantuojami širdies kraujagyslių stentai. Aterosklerotinės plokštelės gali įplyšti, sukeldamos kraujo krešulių formavimąsi ir ūmų koronarinį sindromą. Šių būklių prevencijai skiriami trombocitų agregaciją slopinantys vaistai – aspirinas ir (arba) klopidogrelis ar tikagreloras. Asmenys, kuriems į širdies vainikines arterijas implantuojami stentai, šiuos vaistus turi vartoti visą gyvenimą, siekiant išvengti stentų trombozės rizikos, kuri neretai baigiasi mirtimi. Išimtinais atvejais, kai nustatomos ūminio miokardo infarkto komplikacijos, dėl kurių atsiranda tikimybė formuotis pasieniniams kraujo krešuliams (pvz., esant kairiojo skilvelio viršūnės aneurizmai), gydytojas kardiologas gali paskirti ir geriamuosius antikoaguliantus.
Širdies ritmo sutrikimai. Prieširdžių virpėjimas ar prieširdžių plazdėjimas. Šių būklių metu nėra efektyvaus dviejų iš keturių širdies kamerų (prieširdžių) susitraukimo, todėl susidaro kraujo sąstovis ir padidėja krešulių formavimosi rizika. Tokiu atveju skiriami vitamino K antagonistai (varfarinas) arba naujos kartos kraują skystinantys vaistai – naujieji antikoaguliantai (rivaroksabanas, apiksabanas, dabigatranas arba edoksabanas).
Mechaniniai širdies vožtuvai ir kai kurie kiti širdies prietaisai. Tai svetimkūniai širdies ir kraujagyslių sistemoje, kurie dėl nenatūralaus paviršiaus yra palanki vieta krešuliams formuotis. Asmenys, kuriems implantuoti mechaniniai širdies vožtuvai, visą gyvenimą turi vartoti kraujo krešumą mažinančius vaistus (varfariną), siekiant išvengti mechaninio vožtuvo trombozės, kuri yra gyvybei grėsminga būklė. Naujos kartos kraują skystinantys vaistai nėra patvirtinti vožtuvo trombozės prevencijai, esant mechaniniams širdies vožtuvams, pabrėžia L. Lukošiūnienė.
Plaučių arterijos trombinė embolija. Tai liga, kuomet krešuliai, dažniausiai susiformavę giliosiose kojų venose, nukeliauja į plaučių arteriją ir (arba) smulkesnes jos šakas ir jas užkemša. Giliųjų kojų venų trombozei ir (arba) plaučių embolijai gydyti skiriami antikoaguliantai – vitamino K antagonistai (varfarinas) arba naujos kartos kraują skystinantys vaistai.
Būtinosios atsargumo priemonės
Asmenims, vartojantiems aspiriną, klopidogrelį ar naujuosius geriamuosius antikoaguliantus, kontrolinių kraujo tyrimų, siekiant įvertinti kraujo skystumą, atlikti nereikia. Tačiau vartojantiems vitamino K antagonistus (varfariną), kontrolinius kraujo krešėjimo tyrimus – tarptautinį normalizuotą santykį, vadinamąjį TNS ar INR – reikia atlikti gana dažnai, nes vaisto dozė nustatoma remiantis būtent šiuo rodikliu. „Pradėjus gydymą varfarinu, INR rodiklis tiriamas bent 1–2 kartus per savaitę, o nustačius adekvačią reikiamą vaisto dozę ir kurį laiką esant stabiliam INR rodikliui – 1–2 kartus per mėnesį“, – paaiškino gydytoja kardiologė L. Lukošiūnienė.
Gydytoja pabrėžė, jog varfarinas sąveikauja su daugeliu maisto produktų ir kitų kartu vartojamų vaistų, todėl pasikeitus mitybos režimui ar pakeitus medikamentinį kitų būklių gydymą, tikslinga griežtesnė INR rodiklio kontrolė. Be to, vartojant tiek naujuosius antikoaguliantus, tiek varfariną, svarbu sekti inkstų funkciją, atliekant kreatinino tyrimą iš kraujo ir skaičiuojant kreatinino klirensą – nuo šio rodiklio priklauso vaisto pasirinkimas ir dozė.
Kaip ir visi medikamentai, kraujo krešumą mažinantys vaistai gali sukelti šalutinių poveikių, kurie kartais gali būti grėsmingi gyvybei, pavyzdžiui, kraujavimas. Todėl šie vaistai skiriami tik esant patvirtintoms indikacijoms juos vartoti. „Net ir, atrodytų, nekaltas aspirinas, dažnai vartojamas „tiršto kraujo“ profilaktikai, gali būti žalingas ir neretai yra kraujavimo iš virškinamojo trakto priežastis. Tad kraujo krešumą mažinančius vaistus, kaip ir visus kitus medikamentus, būtina vartoti taip, kaip paskiria gydytojas, atsižvelgdamas į vaisto indikacijas, kontraindikacijas, paciento amžių, gretutines ligas, inkstų funkciją ir kt.“, – pabrėžė gydytoja kardiologė.
Kraują skystinantys vaistai ir operacija
Kada nutraukti kraują skystinančius vaistus prieš operaciją ar procedūrą ir kada juos atnaujinti po jos, dažniausiai sprendžia operaciją ar procedūrą atliekantis gydytojas, įvertinęs operacijos riziką. Jei reikia, rekomenduojama gydytojo kardiologo konsultacija.
Pasak gydytojos kardiologės L. Lukošiūnienės, jeigu operacija yra mažos apimties, kurios metu galimas vietinis kraujavimo stabdymas (pvz., pažeidimo vietos užspaudimas, tamponavimas), dažniausiai kraują skystinančių vaistų vartojimo prieš operaciją ar procedūrą nutraukti nereikia. Jeigu yra didesnė kraujavimo rizika, vaistų nutraukimas ir atnaujinimas priklauso nuo indikacijų nepertraukiamai vartoti kraują skystinančius vaistus, nuo pačios ligos ar žmogaus sveikatos būklės, ir kitų individualių paciento savybių. Taip pat tai priklauso nuo operacijos tipo bei kraują skystinančio vaisto pasirinkimo. „Jeigu kraują skystinantys vaistai yra būtini, pvz., esant mechaniniams širdies vožtuvams, kartais skiriami injekciniai (leidžiami) kraują skystinantys vaistai, kaip „tiltas“ operacijos ar procedūros metu“, – paaiškino gydytoja.
Kokie produktai ir gėrimai gali skystinti kraują?
Į savo mitybos racioną patariama įtraukti nors keletą šių natūralių produktų:
- Vanduo. Priklausomai nuo amžiaus, lyties ir kūno svorio, patariama per dieną išgerti apie 1,5–2 litrus vandens. Pakankamas vandens kiekis padeda išlaikyti balansą kraujyje.
- Imbiero šaknis. Ji naudinga žmogaus kraujotakai, turi priešuždegiminių savybių. Galima įtarkuoti jos į vandenį arba įdėti į arbatą.
- Česnakas. Jis ypač naudingas širdies ir kraujagyslių sistemai. Padeda normalizuoti kraujospūdį ir užkirsti kelią aterosklerozei, tačiau valgyti jį reikia saikingai.
- Ciberžolė (kurkuminas). Turi antioksidacinį ir priešuždegiminį poveikį, padeda palaikyti normalią širdies veiklą ir kraujo cirkuliaciją, prisideda prie cholesterolio koncentracijos kraujyje mažinimo ir dalyvauja širdies bei kraujagyslių ligų prevencijos procese.
- Spanguolės. Šiose uogose daug antioksidantų, kurie stiprina kraujagyslių, širdies sistemos veiklą, mažina uždegimus, padeda išvalyti iš organizmo toksinus ir apsaugo nuo laisvųjų radikalų poveikio.
- Cinamonas. Šis kvapnus prieskonis gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, mažina uždegimus ir normalizuoja kraujo spaudimą.
Gydytoja kardiologė L. Lukošiūnienė teigė, jog maisto produktų, skystinančių kraują, vartojimas visgi neturėtų pakeisti kraują skystinančių vaistų vartojimo, kai nustatomos indikacijos vartoti šiuos vaistus.
Ji taip pat patarė nepamiršti kai kurių vaistų sąveikos su maisto produktais. Pavyzdžiui, vitamino K antagonistas varfarinas. Produktai, kurių sudėtyje yra daug vitamino K (pvz., brokoliai, špinatai, kopūstai ir kitos žalios lapinės daržovės), gali mažinti varfarino poveikį, o kiti produktai, tokie kaip česnakas ar spanguolės, stiprinti jo poveikį ir didinti kraujavimo riziką. „Visgi žmogus, vartojantis varfariną, neprivalo atsisakyti minėtų produktų savo mitybos racione – tiesiog rekomenduotina vengti epizodinio intensyvesnio šių produktų vartojimo, t. y. rekomenduojama palaikyti stabilų (įprastą) mitybos režimą, vengiant persivalgyti minėtų produktų“, – patarė gydytoja kardiologė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.