Širdies ir kraujagyslių ligos: atpažinkite rizikos veiksnius ir klaidingus mitus
Vilniaus universiteto profesorius P. Šerpytis pabrėžia, kad širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą lemia daugybė rizikos veiksnių, tarp kurių svarbiausi – gyvenimo būdas: mityba, fizinis aktyvumas, svoris ir žalingi įpročiai. „Kardiovaskulinių ligų išsivystymą skatina ir aukštas kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis, cukrinis diabetas, inkstų ligos bei metabolinis sindromas, pasireiškiantis nutukimu pilvo srityje“, – teigia gydytojas.
Nors genetiniai veiksniai taip pat turi įtakos, prof. P. Šerpytis primena: „jeigu mūsų organizmas turi polinkį sirgti tam tikromis ligomis, negalime to kardinaliai pakeisti, tačiau galime pasinaudoti įvairiais veiksmingais preparatais, pagerinti savo sveikatą ir išvengti baisesnių pasekmių.“ Jis įspėja apie klaidingus įsitikinimus, kad šias ligas galima įveikti greitai ar „užkalbėjimais“. Profesorius akcentuoja, kad ilgalaikė sveikata reikalauja nuoseklių pastangų ir kompleksinių sprendimų.
Cholesterolis – tylus priešas: kada ieškoti pagalbos ir kaip jį suvaldyti?
Padidėjęs cholesterolis yra vienas esminių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Prof. P. Šerpytis pateikia Europos kardiologų draugijos rekomendacijas: „Sumažinti cholesterolio kiekį būtina tiems, kurie jau yra patyrę kardiovaskulinių įvykių, pavyzdžiui, širdies smūgį, miokardo infarktą arba serga išemine širdies liga. Šie žmonės mažo tankio cholesterolį, vadinamą bloguoju, turėtų sumažinti iki 1,4 milimolio litre kraujo.“ Vidutinę riziką turintys asmenys turėtų siekti, kad cholesterolis neviršytų 1,8 milimolio litre, o mažos rizikos – 3 milimolių litre.
Nors cholesterolio mažinimui dažnai skiriami statinai, profesorius pabrėžia ir gyvenimo būdo svarbą. „Kai kuriems žmonėms padidėjusį cholesterolį pavyksta sumažinti tinkama mityba ir fiziniu aktyvumu.“ Rekomenduojama Viduržemio jūros dieta, gausi vaisių, daržovių, žuvies, alyvuogių aliejaus ir riešutų. Patariama vengti raudonos mėsos, cukraus, per didelio riebalų ir „baltųjų produktų“ (druskos, cukraus, krakmolo, miltų). Svarbiausia – subalansuota mityba ir sąmoningi pasirinkimai.
Krūtinės skausmas ir streso įtaka: kada kreiptis į medikus?
Juntant krūtinės skausmą, būtina nedelsiant apsilankyti pas gydytoją. Kardiologo teigimu, priežasčių gali būti daugybė: nuo krūtinės anginos, miokardo infarkto iki plaučių, skrandžio ligų, raumenų-skeleto sistemos sutrikimų ar net psichologinių veiksnių, tokių kaip depresija.
Profesorius P. Šerpytis išskiria lėtinio streso žalą organizmui: „Patirdami stresą greičiau pavargstame, taip pat stresas sutrikdo miegą, sumažina mūsų atsparumą ligoms ir infekcijoms, nes silpnina imuninę sistemą.“ Adrenalinas didina kraujospūdį, o padidėjęs spaudimas šešis kartus didina miokardo infarkto riziką. Stresas taip pat sukelia fizinius simptomus ir nuotaikos svyravimus.
„Negalime visiškai išvengti streso, todėl labai svarbu atrasti būdų, kaip jį sumažinti“, – pataria prof. P. Šerpytis. Rekomenduojama klausytis muzikos, užsiimti fizine veikla, skaityti knygas, žiūrėti filmus ar bendrauti su artimaisiais. Šios širdžiai malonios veiklos skatina endorfinų išsiskyrimą, kurie mažina streso poveikį ir gerina nuotaiką.
Prevencija ir asmeninė atsakomybė: ilgo gyvenimo paslaptis
Geriausias kelias į sveikatą – prevencija. Profesorius P. Šerpytis ragina pasinaudoti didelės rizikos širdies ir kraujagyslių ligų prevencine programa, prieinama tam tikro amžiaus grupėms (vyrams nuo 40 iki 55 metų, moterims nuo 50 iki 65 metų), kuri padeda pasiekti gerų rezultatų.
„Jeigu žmogus pats nenorės keistis, gydytojas niekuo negalės jam padėti, juk nepriversime imtis veiksmų“, – sako prof. P. Šerpytis, pabrėždamas asmeninę atsakomybę. Gydytojai, anot jo, yra tarsi kelio ženklai. Profesorius ragina rinktis sveikatą gerinančias veiklas: bėgimą, važiavimą dviračiu ar pasivaikščiojimus gryname ore.
Profesorius P. Šerpytis linki: „mažiau stresuoti, būti vieni kitiems atlaidiems ir pakantiems. Jeigu norime būti laimingi, turime kasdien kitam žmogui pasakyti bent tris gražius žodžius, pagirti vienas kitą. Ir pačiam bus geriau, ir kitam žmogui dieną praskaidrinsime.“ Tai priminimas, kad fizinė ir emocinė sveikata yra neatsiejamos ilgo ir laimingo gyvenimo dalys.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.