Lietuvoje verda intensyvios diskusijos dėl baltarusiškų trąšų tranzito per šalies teritoriją. Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis siūlo atnaujinti šį tranzitą, o iš jo gautą pelną investuoti į šalies gynybą. Nors pripažįstama būtinybė laikytis vertybinių pozicijų, verslininkas ragina situaciją vertinti ir pragmatiškiau.
„Manau, kad vertybinės politikos reikia laikytis, tačiau iš kitos pusės, man labai artimas yra labiau pragmatiškas požiūris – ar mes šiandien labiau laimime ar pralaimime. Amerikiečiai šioje vietoje greitai išskaičiavo, kad yra nenaudingas“, – teigė A. Avulis. Jis pabrėžia, kad leidžiant trąšas gabenti per Lietuvą ir nukreipiant už tai gaunamus pinigus gynybai, šalis galėtų aiškiai deklaruoti, jog neremia Aliaksandro Lukašenkos režimo, bet palaiko kovojančius už demokratiją. „Kas trukdo tokią politiką vykdyti? (…) Nekvieskime Lukašenkos į Lietuvą, nekvieskime oficialių delegacijų, bet pragmatiška nauda yra – pasiimkime ją“, – pridūrė verslininkas.
Tranzitas kaip svertas prieš hibridines atakas
Vis dėlto, A. Avulis pabrėžė, kad trąšų tranzitas neturėtų būti atnaujintas be jokių sąlygų. Jis siūlo tai išnaudoti kaip svertą kovojant prieš Baltarusijos hibridinius išpuolius, tokius kaip kontrabandiniai balionai ar neteisėti migrantai. „Dabar, kai skrendame į namus iš užsienio, mes vis dar nežinome, ar mums pavyks sklandžiai nusileisti ir klausiame – bus ar nebus balionų? Tai sėja neužtikrintumą, o tai reiškia mažesnį pasitikėjimą. Ar mums to reikia? Ne, mums reikia, kad Lietuvoje žmonės būtų užtikrinti valdžia ir jos sprendimais pasitikėtų“, – aiškino A. Avulis.
Pasak jo, susitarimas dėl trąšų galėtų būti labai greitas: „Jei bus bent vienas balionas, jei bus bent vienas migrantas – mes iškart pradedame geležinkelio bėgių remontą. Čia tai pat yra nauda ir politika, bet mes galime šioje vietoje išlošti, nes dabar pinigus už tranzitą gauna rusai ir sudarome visas sąlygas tam.“ Su A.
Avulio pozicija sutinka ir valdančiosios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, taip pat siūlantis atnaujinti tranzitą ir pelną investuoti į krašto apsaugą.
Vyriausybės ir Prezidento pozicija bei tarptautinis kontekstas
Diskusija vyksta tarptautinio dėmesio Baltarusijai fone. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) specialusis pasiuntinys Baltarusijoje Johnas Coaleʼas ragina Vilnių atkurti ryšius su Minsku ir sudaryti galimybes gabenti kalio trąšas per Lietuvą. Premjerė Inga Ruginienė naujienų portalui sakė, kad Lietuva svarstytų susitikimą su Baltarusijos atstovais viceministrų lygmeniu, jei Minskas įvykdytų tris sąlygas: jokių kontrabandinių balionų, visų Baltarusijoje sulaikytų vilkikų grąžinimas be papildomų mokesčių ir neteisėtų migrantų sustabdymas prie sienos.
Prezidentas Gitanas Nausėda tikina, jog dialogas su Baltarusija galimas tik tuomet, kai Baltarusija parodys realų norą puoselėti kaimyniškus santykius ir nekels grėsmių Lietuvai. Trąšų klausimas, pasak šalies vadovo, yra sprendžiamas europiniu lygmeniu. Reikia pažymėti, kad JAV neseniai atšaukė sankcijas Baltarusijos bankams ir trąšų kompanijoms, tarp kurių ir „Belaruskalij“, mainais už kai kurių politinių kalinių paleidimą. Jungtinės Valstijos sankcijas Baltarusijos kalio trąšoms įvedė 2021 m., o 2022 m. jas pritaikė ir Europos Sąjunga. Tuo metu Lietuvos valstybinė įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ sutartį dėl trąšų tranzito nutraukė pagal Vyriausybės sprendimą, teigiantį, jog „Belaruskalij“ kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.