Jungtinės Karalystės mokslininkai neseniai tyrė, ar mažai angliavandenių turinti ketogeninė (keto) dieta gali padėti suaugusiesiems, sergantiems depresija, kurios nepavyksta išgydyti vaistais.
Depresija yra labai paplitusi liga. Nors egzistuoja daugybė vaistų ir terapijos metodų, daliai žmonių jie nepadeda, o simptomai išlieka. Gydytojai depresiją vadina „gydymui atsparia“, kai žmogaus būklė nepagerėja išbandžius bent du skirtingus antidepresantus.
Ankstesni tyrimai rodo, kad mityba gali turėti įtakos nuotaikai, todėl naujojo tyrimo autoriai siekė išsiaiškinti, ar ketogeninė dieta galėtų sumažinti gydymui atsparios depresijos simptomus.
Tyrime dalyvavo 88 žmonės, kurie atsitiktine tvarka buvo suskirstyti į dvi grupes: viena 6 savaites laikėsi keto dietos, kita – kontrolinės dietos. Abiejose grupėse buvo pastebėtas depresijos simptomų sumažėjimas, tačiau po 6 savaičių keto grupės rezultatai buvo šiek tiek geresni.
Vis dėlto 12 savaičių stebėjimo laikotarpiu šis skirtumas sumažėjo, todėl tyrėjams kilo klausimas, ar keto dietos nauda nėra labiau trumpalaikė.
Tyrimo rezultatai publikuoti moksliniame žurnale „JAMA Psychiatry“.
Ar keto dieta iš tiesų gali padėti sergant depresija?
Ketogeninės dietos tikslas – įvesti organizmą į ketozės būseną, kai kūnas energijai naudoja riebalus, o ne angliavandenius. Ketozė atsiranda tada, kai kepenys skaido riebalus į ketonų kūnus, kurie tampa pagrindiniu energijos šaltiniu kūnui ir smegenims.
Mityba daro didelę įtaką organizmui – ji gali skatinti uždegiminius procesus ir keisti smegenų veiklą. Ankstesni tyrimai jau rodė, kad keto dieta gali mažinti depresijos simptomus, o šis tyrimas šiuos duomenis papildė klinikiniu eksperimentu.
Mokslininkai į tyrimą įtraukė 88 suaugusiuosius (18–65 metų), sergančius gydymui atsparia depresija. Pusė jų laikėsi keto dietos, o kita pusė – vadinamosios „fitocheminės“ dietos, kuri tapo kontroline grupe.
Keto grupei buvo tiekiamas paruoštas maistas, kuriame angliavandenių kiekis neviršijo 30 gramų per dieną. Kontrolinė grupė gavo kuponus vaisiams ir daržovėms, buvo skatinama vartoti papildomą daržovių porciją per dieną ir pakeisti sočiuosius riebalus nesočiaisiais.
Abiem grupėms buvo teikiama mitybos konsultavimo ir psichologinė parama. Taip pat buvo užtikrinta, kad dalyviai suvartotų pakankamai kalorijų kūno svoriui palaikyti, kad nuotaikos pagerėjimas nebūtų siejamas su svorio kritimu, o ne su mitybos sudėtimi.
Depresijos simptomai buvo vertinami naudojant klausimyną, taip pat stebėtas nerimas ir kiti psichikos sveikatos rodikliai. Tyrėjai tikėjosi bent 5 balų pagerėjimo keto grupėje, palyginti su kontroline grupe. Tai būtų laikoma kliniškai reikšmingu pokyčiu.
Po 6 savaičių dalyviai galėjo arba tęsti dietą, arba grįžti prie įprastos mitybos. Pakartotinis vertinimas atliktas po 12 savaičių.
Ilgalaikė nauda – neaiški
Po 6 savaičių abiejose grupėse buvo pastebėtas depresijos simptomų sumažėjimas. Keto grupėje depresijos balai sumažėjo vidutiniškai apie 10 punktų, o kontrolinėje grupėje – apie 8 punktus.
Be to, 25 proc. keto grupės dalyvių pasiekė depresijos remisiją, palyginti su 9 proc. kontrolinėje grupėje.
Tačiau po 12 savaičių paaiškėjo, kad pusė keto grupės dalyvių jau buvo nutraukę dietą, o tik apie 9 proc. jos laikėsi beveik kasdien. Kontrolinėje grupėje situacija buvo panaši – dalis dalyvių laikėsi dietos nenuosekliai.
Depresijos simptomai šiek tiek sumažėjo abiejose grupėse, tačiau reikšmingų skirtumų tarp jų nebeliko. Kitų psichikos sveikatos rodiklių pagerėjimo taip pat nenustatyta.
Įdomu tai, kad asmenys, kuriems depresija buvo sunkesnė tyrimo pradžioje, iš keto dietos gavo daugiau naudos nei tie, kurių simptomai buvo vidutinio sunkumo.
Apibendrinant tyrimas rodo, kad keto dieta gali turėti trumpalaikį teigiamą poveikį, tačiau ilgalaikė nauda išlieka neaiški. Tyrėjai pabrėžė, kad rezultatai nėra pakankamai stiprūs klinikinėms rekomendacijoms keisti, todėl reikalingi tolesni tyrimai.
Pagrindinė tyrimo autorė Min Gao teigė:
„Svarbiausia išvada – ketogeninė dieta kai kuriems žmonėms, sergantiems sunkia depresija, gali suteikti nedidelę trumpalaikę naudą, tačiau tai nėra gydymo būdas, jos sunku laikytis, ir ji nepakeičia dabartinių gydymo rekomendacijų.“
Ji taip pat pabrėžė, kad ateities tyrimai turėtų padėti nustatyti, kam ši dieta naudingiausia ir kaip jos poveikį būtų galima padaryti saugesnį bei lengviau pasiekiamą.
Psichiatras Zishan Khan, nedalyvavęs tyrime, įvertino jį kaip gerai suplanuotą ankstyvą tyrimą ir pažymėjo, kad keto dieta gali turėti nedidelį trumpalaikį antidepresinį poveikį kaip papildoma priemonė, bet ne kaip pagrindinis gydymas.
Jis pabrėžė, kad visi dalyviai tyrimo metu tęsė medikamentinį gydymą, todėl keto dieta negali būti laikoma vaistų pakaitalu.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.