Gimdos kaklelio vėžys Lietuvoje kasmet atneša pernelyg daug netekčių: apie 200 moterų miršta, o 400–500 suserga. Ši skaudi statistika ypač išryškėja lyginant su Šiaurės šalimis, tokiomis kaip Suomija ar Švedija, kur, pritaikius veiksmingas prevencijos priemones, ši liga praktiškai išnyko. Kodėl Lietuva atsilieka ir kas bus daroma, kad situacija pasikeistų?
Lietuvoje, deja, tik 66 proc. tikslinės grupės moterų sulaukia kvietimo tikrintis, o iš jų tik du trečdaliai ateina pasitikrinti. Jeigu būtų pakviečiamos visos moterys, dalyvavimo procentas būtų artimas 70 proc., ko ir siekiama. Džiugu, kad jau diegiama nauja centralizuota sistema, kai dalis moterų gauna kvietimus laiškais į namus. Nors prireiks laiko, kol visoje Lietuvoje bus pereita prie vieningos sistemos, kol kas tikslingiausia teirautis pirminės sveikatos priežiūros centre, prie kurio asmuo prisirašęs, koks patikros modelis jam taikomas.
Apie 90 proc. atvejų gimdos kaklelio vėžį sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Svarbu paminėti, kad šis virusas lemia ir daugelį kitų vėžinių susirgimų, tokių kaip burnos, gerklės, išangės, varpos, vulvos, makšties vėžys, taip pat anogenitalinės karpos. Kaip galime pasiekti, kad liga, kurios galima išvengti, nebekeltų tiek žalos visuomenei ir konkrečioms šeimoms?
Šie klausimai buvo aptarti 2024 m. sausio 27 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusioje konferencijoje „Gimdos kaklelio vėžio eliminavimas ir žmogaus papilomos viruso (ŽPV) sukeliamų ligų vyrams ir moterims sumažinimas – misija įmanoma?“. Renginys subūrė sprendimų priėmėjus, gydymo įstaigų atstovus, gydytojus specialistus, savivaldybių ir pacientų draugijų atstovus. Ši konferencija tapo vėžio žinomumo didinimo kampanijos pradžia.
Ekspertų įžvalgos: kodėl strigo prevencija?
Prof. Kristina Jarienė, Lietuvos akušerių ginekologų draugijos valdybos narė, pabrėžė: „Šis renginys yra puiki iniciatyva sukviesti ekspertus. Nuo ligos, kuri absoliučiai išvengiama, moterys neturi mirti. Reikia pažymėti, kad prevenciniai programiniai tyrimai vykdomi nepakankamai – nepasitikrina net pusė tų, kam jie skirti.
Vertinant ES lygiu, esame smarkiai už brūkšnio. Matome, kad be visuomenės įsitraukimo padaryti galime nedaug. Turime du kanalus, padedančius užbėgti ligai už akių – tai prevenciniai keliai ir vakcinacija.“
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė gyd. Alma Astafjeva antrino: „Tarpdisciplininė diskusija labai reikalinga. Šeimos gydytojai stengiasi daryti, ką gali, bet to nepakanka, nes, deja, turime skaudžių pavėluotų atvejų, istorijos būna įvairios. Gerų žingsnių yra, bet informacija žmones pasiekia nepakankamai. Jei būtų informuojama daugiau, tuomet ir pasitikrintų daugiau.“
Moksliniai duomenys ir tarptautinė praktika
Nacionalinės vėžio profilaktikos ir kontrolės programos apžvalgą pristatęs Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugijos pirmininkas gyd. Alvydas Česas pažymėjo, kad, nors kasmet skiriamos lėšos prevencijai auga, vis dar esame toli nuo užsibrėžto tikslo pasiekti 70 proc. dalyvavimo prevencinėse programose apimtį. Tam būtina naujai organizuoti procesą ir imtis kompleksinės visuomenės švietimo programos.
Tyrėjas dr. Thomas Hofmarcher iš Švedijos, „IHE The Swedish Institute for Health Economics“, savo ataskaitoje pabrėžė, kad Lietuvoje, nepaisant padidėjusių investicijų į vėžio gydymą, išgyvenamumo rodikliai vis dar yra gerokai žemesni nei ES vidurkis. Jis išskyrė kelis svarbiausius aspektus: didelę moterų onkologinių ligų, ypač gimdos kaklelio, gimdos ir kiaušidžių vėžio, dalį tarp visų naujų vėžio atvejų. Rekomenduojama stiprinti visuomenės informavimą, įdiegti oficialų ŽPV vakcinacijos registrą, centralizuotą kvietimų sistemą ir skatinti savarankiško testavimo iniciatyvas.
Dr. Marius Strioga iš Nacionalinio vėžio centro detaliai aptarė ŽPV infekcijos paplitimą. Yra daugiau nei 400 šio viruso tipų, iš kurių apie 40 gali infekuoti gleivines, o 12 tipų yra didelės rizikos, galintys sukelti vėžinius susirgimus. Apie 90 proc. atvejų ŽPV infekcija savaime išnyksta per dvejus metus, tačiau negydoma gali progresuoti į rimtas ligas. Pastebima, kad ŽPV infekcija dažniau nustatoma vyrams (net 31 proc. jų yra užsikrėtę ŽPV), nei moterims, o pikas pasiekiamas 25–29 m. vyrų ir 20–24 m. moterų amžiaus tarpsnyje. Skiepijimas yra vienas svarbiausių būdų apsisaugoti, tačiau Lietuvoje skiepijimo apimtys išlieka nepakankamos, todėl būtina įtraukti jaunimą ir tėvus į švietimo kampanijas.
Pagrindiniai iššūkiai ir kelias į priekį
Konferencijos metu išryškėjo sutarimas, kad esminiai trukdžiai, dėl kurių liga nepasitraukia, yra žemas dalyvavimo patikrose lygis, nelygios galimybės regionuose, informacijos stoka (daugelis net neįtaria esantys ŽPV nešiotojai, nes infekcija yra besimptomė, o moterys ne visada supranta tyrimų svarbą) ir ŽPV vakcinacijos iššūkiai dėl per mažo pasitikėjimo vakcinomis, gajūs mitai bei sveikatos raštingumo trūkumas.
Seimo narys prof. Saulius Čaplinskas kvietė visus prisiimti atsakomybę ir imtis konkrečių veiksmų, kad gimdos kaklelio vėžio eliminavimas Lietuvoje taptų realybe: „Turiu vilties, kad, atsižvelgiant į kitų šalių praktikas ir į egzistuojančius įrodymais grįstos medicinos įrodymus, su ŽPV susijusios prevencijos srityje per ateinančius metus imsimės ženkliai daugiau darbų, kurie prisidės prie ŽPV sukeliamų ligų eliminacijos Lietuvoje.“ Jis išreiškė viltį, kad platus palaikymas virs konkrečiais veiksmais sveikatos politikoje.
Kokie pokyčiai laukia?
Konferencijos pabaigoje buvo sutarta, kad, siekiant 70–90 proc. patikros rodiklių, artimiausiu metu būtina:
- Konkrečių rodiklių lygiu apsibrėžti tikslus, susijusius su sergamumo ir mirštamumo mažinimu, bei dalyvavimo prevencinėse programose ir vakcinacijos apimčių didinimu.
- Peržiūrėti Gimdos kaklelio vėžio prevencinės programos turinį, atsisakant PAP testo 25–34 m. moterims kaip žemo patikimumo, jį pakeičiant aukštos rizikos ŽPV testu, kuris pagal programą jau skiriamas 35–59 m. moterims.
- Numatyti kryptingus veiksmus visuomenės švietimui, įtraukiant pacientų organizacijas.
- Pasinaudoti gerąja užsienio šalių patirtimi, diegiant centralizuotą kvietimų modelį ir skatinant savarankišką testavimą.
- Stiprinti tarpsektorinį bendradarbiavimą tarp ministerijų, sveikatos įstaigų, nevyriausybinių organizacijų ir žiniasklaidos.
Asociacijos direktorė Neringa Čiakienė apibendrino, kad pagrindinė sėkmės sąlyga – pasitikėjimo ir bendradarbiavimo kultūros stiprinimas, reikalaujantis visų įsitraukimo. Ji pabrėžė, jog kiekvienas gali pradėti nuo savęs.
Prevencinė programa: pasinaudokite galimybe
Primename, kad pagal gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą apdraustosioms privalomuoju sveikatos draudimu nemokamai atliekami tyrimai, galintys išgelbėti gyvybę:
- 25–34 m. moterims kas 3 metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis (PAP testas).
- 35–59 m. moterims kas 5 metus atliekamas aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso (AR ŽPV) tyrimas ir gimdos kaklelio citologinis tyrimas (jei AR ŽPV teigiamas).
- Vakcinacija nuo ŽPV šiuo metu kompensuojama mergaitėms ir berniukams nuo 11 metų amžiaus. Dėl skiepijimo tėvai turėtų kreiptis į vaiko pirminės sveikatos priežiūros įstaigą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.