Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Klaipėdos ligoninė“ Infekcinių ligų klinikos vadovė, gydytoja dermatovenerologė Jolanta Česienė atkreipia dėmesį į nerimą keliančią tendenciją: sergamumas melanoma kasmet didėja. Jau keturiolika metų organizuojamos melanomos patikros atskleidžia vis daugiau odos vėžio atvejų, o šiemet daugiau nei 30 proc. patikrintų pacientų nustatyti paviršiumi plintančios melanomos ar atipiniai apgamai – pakitę odos dariniai, reikalaujantys tolesnio tyrimo.
Liga jaunėja: kas rodo naujausius duomenis?
Nors anksčiau manyta, kad melanoma dažniausiai pasireiškia vyresniame amžiuje, naujausi patikros rezultatai liudija priešingai. Pacientų, kuriems aptikti įtartini dariniai, amžiaus vidurkis yra 40 metų, o jauniausiam asmeniui, kuriam diagnozuotas įtartinas darinys, tebuvo 24 metai. Gydytoja J. Česienė pabrėžia, kad ši liga vis dažniau nustatoma ir labai jauniems žmonėms, kai anksčiau tokia diagnozė dažniausiai būdavo išgirsta sulaukus 50 metų. Šis padidėjęs susirgimų skaičius siejamas ne tik su geresne diagnostika ir prieinamesne informacija, bet ir su didesniu pačių žmonių atidumu.
Nors tikimybė susirgti melanoma auga su amžiumi, ji plinta tarp visų amžiaus grupių. Ypač nerimą kelia tai, kad tarp 25–30 metų amžiaus moterų melanoma yra dažniausia mirtį sukelianti onkologinė liga.
Melanoma nėra mirties nuosprendis – ankstyva diagnostika gyvybiškai svarbi
Kuo anksčiau melanoma diagnozuojama, tuo geresnės pasveikimo prognozės. Melanomų šalinimas ir tolimesnė gydymo eiga priklauso nuo to, kokiame gylyje išsidėsčiusios pakitusios ląstelės. Ankstyvose stadijose pakanka pašalinti darinį iš sveikų audinių. Vėlesnėse stadijose gali prireikti limfmazgių biopsijos, operacinio jų šalinimo, chemoterapijos ar kitų gydymo metodų.
„Melanoma nėra mirties nuosprendis. Šiuolaikinė medicina ir inovatyvūs gydymo metodai leidžia suvaldyti net metastazavusias šio vėžio formas“, – atkreipia dėmesį J. Česienė. Sėkmės istorijas lemia ne tik modernūs vaistai, bet ir tamprus įvairių specialybių gydytojų bendradarbiavimas: dermatologų, patologų, onkologų chirurgų, chemoterapeutų, radioterapeutų, plastikos chirurgų ir kitų specialistų komanda.
Medikai akcentuoja ir pacientų indėlio svarbą: būtina laikytis rekomendacijų, gydymo plano ir reguliariai tikrintis net ir pasveikus.
Pažangi diagnostika Klaipėdos ligoninėje
Klaipėdos universiteto ligoninėje taikomas pažangiausias gydymas ir diagnostika. Apgamų pokyčių stebėjimas atliekamas moderniu skaitmeniniu dermatoskopu. Kūno apgamai skenuojami ir vos per kelias minutes sudaromas bei išsaugomas apgamų žemėlapis. Jame sistema pažymi įtartinus pakitusius darinius ar naujai atsiradusius. Atvykus pakartotinei patikrai, sistema sudaro naują žemėlapį, lygina duomenis su archyve esančiais ir labai tiksliai nustato apgamų pokyčius.
Melanoma – nebyli vėžio forma: atpažinkite simptomus
Melanoma – tai liga, kuri iš pradžių vystosi nepastebimai. Klaipėdos universiteto ligoninės dermatovenerologės J. Česienės teigimu, pacientai nejaučia jokio skausmo, silpnumo ar kitų simptomų, pakitimų neatskleidžia net ir atliekami kraujo tyrimai.
„Tai nebyli vėžio forma, diagnozuojama dažniausiai netikėtai vizito pas dermatologą metu. Tad vienintelė prevencinė priemonė, ką gali padaryti patys žmonės: reguliariai ir atidžiai stebėti savo kūną ir naujai atsiradusius ar pakitusius apgamus“, – pabrėžia gydytoja.
Melanoma gali būti įvairių formų: plokščia, mazginė ar rožinė (vadinamoji amelanotinė melanoma). Stebint apgamus svarbu atkreipti dėmesį į šiuos pokyčius: ar nepasikeitė apgamo forma; ar apgamas tolygus, ar „neaptrupėjęs“, nepakitęs krašto kontūras; ar spalva yra vienalytė, ar neatsirado juodų dėmių; ar apgamas nėra padidėjęs.
Jeigu pigmentinis darinys (apgamas) staiga pradėjo keistis – pakito jo forma, dydis, kraštai, spalva, jį pradėjo niežėti, atsirado mazgeliai ar naujas įtartinas tamsus odos darinys, tai – ženklas nedelsiant sunerimti ir kreiptis į dermatologą.
Rizikos veiksniai ir prevencija
Nors melanomos priežastys nėra konkrečiai apibrėžiamos, vienas didžiausių vėžinių odos ligų rizikos veiksnių yra ultravioletiniai (UV) saulės spinduliai. Taip pat įtakos turi genetika, paveldimumas, odos tipas (šviesiaodžiai) ir silpna imuninė sistema.
Gydytoja primena, kad prasidėjus šiltajam sezonui reikia atsakingai elgtis saulėje ir vengti tiesioginių saulės spindulių, ypač jų aktyvumo piko metu (nuo 10 iki 16 valandos). Būtina naudoti nuo saulės spindulių poveikio apsaugantį kremą (kuo stipresnį ir teptis kas 2 valandas) ir jokiu būdu nesinaudoti soliariumu. Didžiausią riziką susirgti melanoma sukelia ne nuolatinis ilgalaikis deginimasis, o vienkartinis, stiprus nudegimas saulėje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.