Kodėl keliaujant sutrinka virškinimas: dažna, bet nuvertinama problema
Kelionės daugeliui asocijuojasi su poilsiu, naujais skoniais ir įspūdžiais, tačiau organizmui tai – rimtas išbandymas. Viena dažniausių sveikatos problemų, su kuria susiduria keliautojai, yra virškinimo sutrikimai. Jie gali pasireikšti nuo lengvo pilvo pūtimo iki ūmaus viduriavimo ar stiprių pilvo skausmų.
Nors dažnas linkęs kaltinti vien egzotišką maistą, realybėje virškinimo sistemą paveikia daug daugiau veiksnių – nuo pasikeitusio dienos režimo iki klimato ar net psichologinės įtampos.
Staigus mitybos pokytis – pagrindinis dirgiklis
Išvykus į kitą šalį, dažniausiai kardinaliai keičiasi mityba. Nauji prieskoniai, kitokie riebalai, neįprasti gaminimo būdai – visa tai gali apsunkinti virškinimą.
Žarnyno mikrobiota yra prisitaikiusi prie įprasto maisto, todėl staigūs pokyčiai gali sukelti:
- Pilvo pūtimą
- Sunkumo jausmą
- Viduriavimą arba užkietėjimą
- Rėmenį
Ypač jautriai organizmas reaguoja į labai aštrų, riebų ar gausų gatvės maistą, kuris kai kuriose šalyse sudaro didelę keliautojų raciono dalį.
Vandens ir higienos skirtumai
Viena dažniausių ūmių virškinimo sutrikimų priežasčių – užterštas vanduo ar netinkama maisto higiena. Net jei vietiniams mikroorganizmai nekenkia, keliautojo organizmui jie gali būti svetimi.
Rizika padidėja, kai:
- Geriama nevirintas vanduo
- Vartojami ledukai gėrimuose
- Valgomi neplauti vaisiai
- Maistas termiškai nepakankamai apdorotas
Tokiais atvejais gali išsivystyti vadinamasis keliautojų viduriavimas.
Paros ritmo ir miego pokyčiai
Kelionės dažnai susijusios su skrydžiais, laiko juostų kaita, ankstyvais išvykimais ar vėlyvais vakarais. Sutrikęs biologinis ritmas tiesiogiai veikia virškinimo sistemą.
Organizmas pripranta virškinti tam tikru metu, todėl:
- Maistas blogiau pasisavinamas
- Sulėtėja žarnyno peristaltika
- Atsiranda pilvo diskomfortas
Ilgi skrydžiai ir ilgas sėdėjimas dar labiau apsunkina žarnyno veiklą.
Stresas ir emocinė įtampa
Nors kelionės siejamos su malonumu, jos taip pat kelia įtampą: planavimas, skrydžiai, kalbos barjeras, saugumo jausmo stoka.
Virškinimo sistema glaudžiai susijusi su nervų sistema, todėl stresas gali sukelti:
- Skrandžio spazmus
- Viduriavimą
- Pykinimą
- Apetito stoką
Ne veltui žarnynas dažnai vadinamas „antrąja smegenų sistema“.
Klimato ir aplinkos pokyčiai
Staigus temperatūros, drėgmės ar aukščio pasikeitimas taip pat daro įtaką virškinimui. Karštis skatina dehidrataciją, o skysčių trūkumas gali sukelti vidurių užkietėjimą.
Be to, organizmui reikia laiko prisitaikyti prie:
- Kitokios bakterinės aplinkos
- Oro sudėties
- Vietinių maisto produktų
Prisitaikymo laikotarpiu virškinimas gali būti nestabilus.
Dažniausi simptomai keliaujant
Virškinimo sutrikimai kelionėse dažniausiai pasireiškia:
- Viduriavimu
- Pykinimu
- Vėmimu
- Pilvo pūtimu
- Skausmu
- Rėmeniu
Simptomai gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Jei jie užsitęsia ar stiprėja, būtina medicininė pagalba.
Kaip apsisaugoti nuo virškinimo problemų kelionėje
Tinkamas pasiruošimas gali ženkliai sumažinti riziką.
Praktiniai patarimai
● Gerkite tik saugų, buteliuose fasuotą vandenį
● Venkite ledukų neaiškios kilmės gėrimuose
● Rinkitės gerai termiškai apdorotą maistą
● Vaisius valgykite tik nuluptus
● Dažnai plaukite rankas
Taip pat rekomenduojama neperkrauti skrandžio pirmosiomis kelionės dienomis – organizmui reikia laiko adaptuotis.
Probiotikų ir mitybos vaidmuo
Specialistai vis dažniau rekomenduoja prieš keliones ir jų metu vartoti probiotikus. Jie padeda palaikyti žarnyno mikrofloros balansą ir gali sumažinti viduriavimo riziką.
Naudinga:
- Fermentuoti produktai
- Jogurtas
- Kefyras
- Skaidulų turintis maistas
Svarbu nepamiršti ir pakankamo skysčių vartojimo, ypač karštuose kraštuose.
Kada kreiptis į gydytoją
Nors dauguma sutrikimų praeina savaime, yra simptomų, kurių ignoruoti negalima:
- Aukšta temperatūra
- Kraujas išmatose
- Stiprus dehidratacijos požymiai
- Ilgiau nei 3 dienas trunkantis viduriavimas
Tokiais atvejais gali būti reikalingas medikamentinis gydymas.
Apibendrinimas
Virškinimo sutrikimai keliaujant – dažnas reiškinys, kurį lemia ne viena, o kelių veiksnių visuma: mitybos pokyčiai, vandens kokybė, stresas, klimatas ir paros ritmo sutrikimai.
Tinkamas pasiruošimas, saikinga mityba, higiena ir dėmesys organizmo signalams leidžia išvengti nemalonių patirčių ir kelionę paversti tikru poilsiu, o ne kova su skrandžio problemomis.
Sveikauk.lt tinklaraščio vyr. redaktorė, besidalijanti praktiškomis įžvalgomis apie sveiką gyvenseną, mitybą ir kasdienius įpročius, padedančius jaustis geriau. Jos straipsniuose derinama naujausia informacija, asmeninė patirtis ir paprastai pritaikomi patarimai, skirti tiems, kurie siekia geresnės sveikatos, didesnės energijos ir subalansuoto gyvenimo būdo. Danielė tiki, kad maži, nuoseklūs pokyčiai gali atnešti didelius rezultatus, todėl savo turiniu skatina sąmoningumą, motyvaciją ir ilgalaikius sprendimus.