Kremliaus propagandos metamorfozės: nuo JAV ‘draugo’ iki grėsmių Baltijos jūrai ir Lietuvai

Propagandos posūkiai: nuo JAV link Europos ir atgal

JAV prezidentui Donaldui Trumpui pradėjus savo kadenciją, Rusijos propaganda didžiausiu priešu ėmė laikyti Europą. Europa buvo vaizduojama kaip karo Ukrainoje kurstytoja, Rusijos prezidento Vladimiro Putino įvardinta „pagrindine kliūtimi taikos deryboms“.

Tačiau ilgainiui Rusijos propaganda vėl perėjo prie JAV, kaip didžiausio Rusijos priešo, naratyvo. Per tą laiką D. Trumpas nepasiekė proveržio Rusijos ir Ukrainos taikos derybose, pagrobė Rusijos draugą, buvusį Venesuelos prezidentą Nicolas Maduro, su Izraeliu atakavo kitą Rusijos sąjungininką Iraną ir nužudė dvasinį Irano lyderį, ajatolą Ali Khamenei.

„Rusijos propaganda geba adaptuotis prie geopolitinės situacijos. Praėjusių metų pradžioje stebėjome, kaip reaguos į pasikeitusią JAV administraciją. Jie gana greitai sureagavo, prisitaikė, pakeitė tam tikrus naratyvus, perslinko savo dėmesį į Europą, pagrindiniai kaltinimai teko Europai, atrado gal net naujas kai kurias sąvokas ir panašiai, tuo tarpu išeinant iš 2025 metų ribos matome, kaip ta komunikacija gali vėl greitai grįžti. JAV po tam tikrų veiksmų vėl tapo didžiausiu Rusijos priešu, nors 2025 metais tas naratyvas buvo jau nuėjęs“, – pasakojo Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikė Agnė Eidimtaitė.

Baltijos jūros regiono svarba Rusijos propagandai

Priešišką informacinę erdvę stebinčių Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento specialistų atlikta 2025 metų priešiškos informacinės erdvės analizė rodo, kad praėję metai pasižymėjo Baltarusijos režimo informacinės veiklos prieš Lietuvą augimu, o Rusijos komunikacija ypač didelį dėmesį skyrė Baltijos jūros regionui, kaltindama NATO neva keliant grėsmę Rusijos laivynui ir Kaliningrado regionui.

Rusijos žiniasklaidoje ypač didelis dėmesys skirtas Baltijos jūros ir Kaliningrado regionams. Vertinama, kad šią tendenciją pirmiausiai lėmė Rusijos reakcija į praeitų metų sausio viduryje, po nutrauktų kabelių incidentų prasidėjusią NATO Baltijos jūros stebėsenos misiją „Baltic Sentry“.

Rusijos propaganda kaltino NATO vykdant „modernų piratavimą“ ir pažeidžiant tarptautinę jūrų teisę. Nevengta grasinimu į NATO veiksmus atsakyti konvencinėmis priemonėmis. Ypač agresyvi retorika ir veiksmai fizinėje erdvėje atskleidė „šešėlinio laivyno“ svarbą Rusijai siekiant išvengti sankcijų ir vykdyti naftos tranzitą.

Analitikų vertinimu, labai tikėtina, kad Rusijos režimas nuolat siekia ruošti informacinę erdvę galimiems incidentams Baltijos jūroje, kurie vidinei auditorijai būtų pristatomi kaip NATO agresyvių veiksmų išdava.

Baltarusijos informacinis spaudimas Lietuvai

Aptariamu laikotarpiu taip pat stebėta, kad Baltarusijos informacinėje erdvėje sistemingai išnaudota santykių su Lietuva tema. Propagandos veikėjai, tarp jų ir aukšto rango pareigūnai, siekė įtikinti Baltarusijos vidinę auditoriją iš Lietuvos kylančia grėsme, o Vakarų visuomenei įteigti, kad Lietuva vykdo nekonstruktyvią užsienio politiką.

„Tikslas parodyti, kad Lietuvos ir Baltarusijos santykiai yra visiškai neracionalūs, agresyvūs ir kenkėjiški pačiai Lietuvai“, – sako Strateginės komunikacijos departamento direktorius Liutauras Bagočiūnas.

Kartu siekta nubrėžti skirtį tarp Lietuvos valdžios ir visuomenės, tikinant, kad vyriausybės sprendimai ir politika Baltarusijos atžvilgiu neatspindi piliečių valios ir noro atkurti santykius su Minsku. Baltarusijos institucijų pranešimuose pateikiami klaidinantys pasakojimai apie Lietuvos saugumo tarnybų sistemingą veikimą prieš Minską, tariamai planuojamas ir vykdomas provokacijas, kurių tikslas – neva nuversti Baltarusijos valdžią.

Propagandos tikslai ir metodai

„Pagrindinis tikslas propagandos ir visų melagienų yra palaužti visuomenės atsparumą ir valią priešintis. Tai kiekvieno priešo tikslas: sulaužyta valia, nes demoralizuotas ir sulaužytas priešininkas yra labai lengvas grobis mūsų oponentui“, – priduria L. Bagočiūnas.

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento vertinimu, pernai Rusijos ir Baltarusijos režimai naudojo ilgalaikius ir patikrintus informacijos sklaidos metodus, taip pat ieškojo naujų būdų pasiekti ir paveikti savo vidines šalių ir Vakarų valstybių auditorijas.

Rusijos saugumo ir žvalgybos tarnybos platino pranešimus apie tariamas NATO ir Ukrainos planuojamas ir vykdomas provokacijas, taip siekiant sukurti Aljanso kaip grėsmingo ir net mistifikuoto priešo įvaizdį ir pagrįsti Rusijos karines nesėkmes.

Paminėtina, kad Rusijos ir Baltarusijos informacinėje erdvėje, kaip ir anksčiau, sistemingai išnaudotos Lietuvai svarbios datos, socialinės politikos ir kultūros bei sporto temos – visose šiose srityse buvo siekiama skleisti Kremliui palankias istorijas ir interpretacijas.

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas analizuoja ir vertina informacinę aplinką bei nedraugiškų užsienio šalių vykdomas informacines operacijas, rūpinasi kariuomenės ir visuomenės atsparumo priešiškam informaciniam poveikiui stiprinimu.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 3 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *