Insultas Lietuvoje: tragiška kasdienybė ir modernaus gydymo viltys
Lietuvoje kasmet išeminį insultą patiria daugiau nei 8000 žmonių. Ši ūmi kraujotakos liga yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių ir pagrindinė ilgalaikio neįgalumo priežastis tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse. Tačiau medicinos pažanga siūlo veiksmingus gydymo būdus, galinčius sumažinti ligos pasekmes.
Išeminį insultą galima gydyti dviem pagrindiniais būdais. Pirmasis – intraveninė trombolizė, kai galvos smegenų arteriją užkimšęs trombas ar embola ištirpinamas, atkuriant kraujotaką ir sumažinant galvos smegenų audinio pažeidimą. Antrasis būdas – mechaninė trombektomija, kai trombas pašalinamas specialiomis priemonėmis. Abiem atvejais ypač svarbus laikas: kuo anksčiau suteikiama pagalba, tuo didesnės paciento galimybės pasveikti.
Lietuva lenkia Europos tikslus, bet iššūkiai išlieka
Nors gydymo metodai egzistuoja, doc. dr. A. Vilionskis, RVUL Insulto centro vadovas, pastebi, kad didžiajai daliai pacientų trombolizė ar trombektomija netaikomos, nes jie per vėlai kreipiasi į gydymo įstaigą arba dėl esančių kontraindikacijų. Siekiant pakeisti šią situaciją, vykdomas projektas „Insulto veiksmų planas Europoje“ (SAP-E), kurio tikslas – iki 2030 m. padidinti intraveninės trombolizės taikymo mastą iki 15 proc. ir mechaninės trombektomijos iki 5 proc. ūminį išeminį insultą patyrusių pacientų.
Šiuo metu Lietuva jau yra beveik pasiekusi ar viršijusi šiuos tikslus: intraveninė trombolizė taikoma 14,8 proc. pacientų, o mechaninė trombektomija – 9,6 proc., dvigubai viršijant iškeltą skaičių. Šie rodikliai liudija, kad 2014 m. pradėjus veikti insulto gydymo centrų klasterio sistemai ir paskelbus insultą prioritetine sveikatos problema, situacija ženkliai pagerėjo. Nuo 2015 m. iki 2022 m. intraveninės trombolizės skaičius išaugo nuo 1,7 proc. iki 14,8 proc., o mechaninės trombektomijos – nuo 0,1 proc. iki 9,6 proc.
Neretai pražiūrima problema: kas nutinka po ūminės insulto fazės?
Gegužės 9-ąją Europoje minima Insulto žinomumo diena, kuri, anot doc.
dr. A. Vilionskio, yra proga atkreipti dėmesį ne tik į ūminio gydymo svarbą, bet ir į tolimesnę pacientų priežiūrą. „Būtina žinoti ir suprasti, kad insulto gydymas ūminėje stadijoje, taikant šiuolaikinius gydymo metodus, yra tik maža viso gydymo dalis“, – pabrėžia gydytojas neurologas.
Tyrimai rodo, kad tik apie 10–15 proc. pacientų po patirto insulto pasveiksta ir grįžta į tokį gyvenimą, kokį gyveno iki ligos. Apie 20 proc. pacientų miršta per pirmuosius tris mėnesius po insulto, o likusioji dalis visam gyvenimui kenčia nuo liekamųjų insulto reiškinių, jiems reikalingas ilgalaikis gydymas ir priežiūra.
Europos studijos atskleidžia sistemines spragas: reabilitacija ir duomenų trūkumas
2021 m. surinkti duomenys apie insultą patyrusius pacientus 36 Europos šalyse, įskaitant Lietuvą, atskleidė nerimą keliančią situaciją. Insultą patyrusių pacientų priežiūra skirtingose šalyse yra nevienoda, o net ir labiausiai išsivysčiusiose Vakarų Europos šalyse visuose etapuose ji yra nepakankama. Daugiausiai problemų kyla reabilitacijos etape ir tolesnėje priežiūroje.
Tyrimas taip pat parodė, kad, nepaisant didėjančių išlaidų insultą patyrusiems pacientams, didžioji dalis šalių neturi pirminės prevencijos plano, o nacionalinių ar regioninių insulto registrų trūkumas trukdo sistemingai analizuoti duomenis ir gerinti pacientų priežiūrą. SAP-E pirmininkė prof. Hanne Christensen akcentuoja, kad vyriausybės privalo teikti pirmenybę medicininių ir pagalbinių paslaugų organizavimui, parengti nacionalinius insulto planus ir sukurti registrus, skirtus stebėti insulto priežiūros kokybę ir prieinamumą.
RVUL Insulto centro sėkmės istorija ir visų etapų tobulinimo svarba
Doc. dr. A. Vilionskis džiaugiasi, kad RVUL Insulto centras efektyviai koordinuoja įstaigos padalinių veiklą, užtikrina aukščiausio lygio pagalbą ūminio insulto ištiktiems ligoniams, plėtoja mokslinę bei pedagoginę veiklą ir teikia metodinę pagalbą. Už ūminio insulto gydymo kokybės pasiekimus 2022 m. RVUL Insulto centras buvo įvertintas reikšmingiausiu Europos insulto organizacijos (ESO) apdovanojimu – ESO Angels Diamond Award.
Nepaisant pasiekimų, negalima sustoti. „Ši liga paveikia visus gyvenimo aspektus – ekonominį, socialinį, medicininį, taip pat fizinę ir psichinę sveikatą“, – teigia A. Vilionskis. Todėl būtina ne tik toliau diegti pažangiausią klinikinę praktiką, bet ir tobulinti procesus visuose etapuose: pradedant profilaktika ir ankstyvuoju gydymu, baigiant palaikymu ir priežiūra po insulto, duomenų rinkimu ir analize.
Komandinis darbas: neįkainojamas slaugytojų indėlis
Ūminio insulto gydymas yra komandinis darbas, o jo sėkmė priklauso nuo visų centro padalinių veiklos ir bendradarbiavimo. Ypatingas vaidmuo čia tenka slaugytojoms, kurių darbas, užtikrinant insultą patyrusių pacientų priežiūros kokybę, yra labai svarbus kiekviename etape, pabrėžia doc. dr. A. Vilionskis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.